Spontaninių subarachnoidinių hemoragijų retrospektyvinis tyrimas: vazospazmas ir kitos komplikacijos (III dalis)
Retrospective study of spontaneous subarachnoid haemorrhage: vasospasm and other complications (Part III)
Bakanauskaitė S., Grigaitė J., Danilevičienė R., Lizaitienė G., Piliponis L., Ščerbak J., Jatužis D., Valaikienė J.
Neurologijos seminarai 2022; 26(94): 195-202.
Santrauka
Įvadas. Ūminė subarachnoidinė hemoragija (SAH) yra gyvybei grėsminga būklė: beveik 50 % asmenų, sergančių SAH, miršta per 30 dienų, maždaug 25 % pacientų lieka su reikšmingais neuropsichologiniais ir pažinimo sutrikimais, apytiksliai 10 % stebimos kitos komplikacijos ir tik apie 15 % visiškai pasveiksta. Viena iš pagrindinių mirštamumo priežasčių yra radiologinis cerebrinis vazospazmas, kuris yra viena iš vėlyvos smegenų išemijos priežasčių, galinti sukelti antrinį išeminį insultą. Tad, siekiant pagerinti SAH patyrusių ligonių klinikines išeitis, ypač svarbu laiku diagnozuoti vazospazmą.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti pacientų, patyrusių SAH, demografinius ir klinikinius duomenis, įskaitant komplikacijas, įvertinti jų dažnį, diagnostiką ir gydymą.
Metodika. Į šį retrospektyvinį tyrimą buvo įtraukti 102 pilnamečiai pacientai, kuriems buvo diagnozuota spontaninė SAH ir kurie buvo gydyti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose (VUL SK) 2014-2017 m. Iš VUL SK surinkti duomenys pagal I60 TLK-10-AM kodą ir nuasmeninti. Galvos smegenų arterijoms įvertinti buvo naudojami šie tyrimai: galvos kompiuterinė tomografija (KT), KT angiografija (KTA), skaitmeninė subtrakcinė angiografija (SSA), transkranijinė spalvinė duplekssonografija (TKSS) ir magnetinio rezonanso angiografija (MRA).
Rezultatai. 102 pacientams (amžiaus vidurkis – 58 ± 16 m., 55 % – moterys) dažniausia spontaninės SAH priežastis buvo aneurizmos plyšimas, dažniausia plyšusios aneurizmos lokalizacija – vidurinė smegenų arterija (36 %), priekinė smegenų arterija ir priekinė jungiančioji arterija (kartu sudarė 33 %), vidinė miego arterija (20 %). Mirštamumas ligoninėje siekė net 21 %. Visiems pacientams buvo atlikta galvos KT, 78 % – KTA, 33 % – SSA, 8 % – TKSS, 1 % – MRA. 71 % įvyko komplikacijos po SAH: 66 % – ankstyvos komplikacijos, 27 % – vėlyvos. Dažniausios ankstyvos komplikacijos – smegenų edema (34 %), pakartotinis kraujavimas (29 %), ankstyva išemija (23 %). Tuo tarpu dažniausios vėlyvos komplikacijos – hidrocefalija (11 %), vėlyva galvos smegenų išemija (9 %), vazospazmas (8 %).
Išvados. Vazospazmas tiriamiems pacientams diagnozuotas daug rečiau, nei kituose publikuotuose tyrimuose. Nors išemijos ir hiponatremijos atvejų buvo nustatyta mažiau, palyginti su kitų autorių duomenimis, jos šiame tyrime diagnozuotos panašiu dažniu kaip ir vazospazmas. Kitų SAH komplikacijų dažnis maždaug atitiko tarptautinių tyrimų rezultatus.
Raktažodžiai: subarachnoidinė hemoragija, intrakranijinė aneurizma, diagnostika, komplikacijos, vazospazmas.
Summary
Background. Acute subarachnoid haemorrhage (SAH) is a dangerous condition: roughly 50% of patients die within 30 days, nearly 25% develop significant neuropsychological and cognitive deficits, about 10% suffer from other complications, and only around 15% recover fully. One of the main causes of mortality is cerebral vasospasm (CVS), a cause of delayed cerebral ischaemia (DCI), which can lead to secondary cerebral infarction. Thus, early detection of CVS is crucial for improving patient outcomes.
The aim of this study was to analyse the demographic and clinical (including complications) data of patients diagnosed with SAH, to evaluate the diagnostic methods, and to investigate the prevalence and treatment of complications.
Materials and methods. This retrospective study included 102 patients diagnosed with spontaneous SAH, aged at least 18 years, who were treated in the Vilnius University Hospital Santaros Klinikos (VUL SK) in 2014-2017. The obtained VUL SK data were selected by the I60 ICD-10-CM code and depersonalized. Head computerized tomography (CT), CT angiography (CTA), digital subtraction angiography (DSA), transcranial color-coded duplex sonography (TCCS), and magnetic resonance angiography (MRA) were used to evaluate the cerebral arteries.
Results. In 102 patients (mean age 58±16 years; 55% female), the most common cause of spontaneous SAH was ruptured aneurysm, the most common arterial sites were the middle cerebral artery (36%), anterior cerebral artery and/or communicating artery (together 33%), and internal carotid artery (20%). In-hospital mortality was as high as 21%. All patients underwent head CT, 78% CTA, 33% DSA, 8% TCCS, and 1% MRA. 71% patients experienced SAH complications: 66% acute, 27% chronic. The most common acute complications were cerebral oedema (34%), rebleeding (29%), and acute ischaemia (23%), the most common chronic complications hydrocephalus (11%), DCI (9%), and CVS (8%).
Conclusions. CVS was diagnosed considerably less frequently in this study compared to other studies. While the diagnosis rates of ischaemia and hyponatremia were likewise significantly lower in this study compared to those in others, they are in line with the CVS diagnosis rate. Aside from the CVS and CVS-related complications, all the other SAH complications were roughly within the range of the other studies.
Keywords: subarachnoid haemorrhage, intracranial aneurysm, diagnostics, complication, vasospasm.
Straipsnis anglų kalba su santrauka lietuvių k. | Article in English with Lithuanian summary
DOI: 10.15388/NS.2022.26.28
Copyright: © Neurologijos seminarai, 2022. Open Access. This article is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided you give appropriate credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Creative Commons license, and indicate if changes were made.
NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 | eISSN 2424-5917