Ar insultą patyrusių pacientų kognityvinės funkcijos siejasi su depresiškumu ir saviveiksmingumu?
Are cognitive functions associated with depression and self-efficacy in stroke patients?
Janavičiūtė J., Šinkariova L.
Neurologijos seminarai 2020; 24(85): 213-219.
Santrauka
Įvadas. Galvos smegenų insultas yra dažna mirties priežastis visame pasaulyje, o mirtingumo rodiklius padidina po insulto atsiradę kognityvinių funkcijų sutrikimai ir pasireiškiantis depresiškumas. Nėra aišku, kodėl vieniems pacientams pasireiškia depresijos simptomai ir kognityvinių funkcijų sutrikimai, o kitiems – ne. Didesnis saviveiksmingumas yra siejamas su mažesniu depresiškumu, geresne gyvenimo kokybe ir kasdieniu funkcionavimu, tačiau nėra aišku, kaip insultą patyrusių pacientų saviveiksmingumas yra susijęs su kognityvinių funkcijų raiška ir depresiškumu. Todėl svarbu tyrinėti šių trijų reiškinių sąsajas, siekiant atskleisti saviveiksmingumo reiškinį, apsaugantį nuo kognityvinių funkcijų prastėjimo ir depresijos išsivystymo.
Tyrimo tikslas – įvertinti insultą patyrusių pacientų kognityvinių funkcijų sąsajas su depresiškumu ir saviveiksmingumu.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Tiriamiesiems buvo pateikti socialiniai ir demografiniai klausimai. Insultą patyrusių pacientų kognityvinės funkcijos buvo matuotos Adenbruko kognityvinio tyrimo III versija. Depresiškumui išmatuoti buvo naudotas Paciento sveikatos klausimynas, saviveiksmingumui – Saviveiksmingumo klausimynas insultą patyrusiems pacientams. Siekiant nustatyti smegenų pusrutulio pažeidimą po įvykusio insulto, buvo naudotas piršto bakstelėjimų neuropsichologinis instrumentas.
Rezultatai ir išvados. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad insultą patyrusių pacientų kognityvinių funkcijų pablogėjimas nėra susijęs su padidėjusiu depresiškumu ar sumažėjusiu saviveiksmingumu bendroje insultą patyrusių pacientų grupėje. Insultą patyrusių pacientų grupėje, kurie pasižymi geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis, geresnės dėmesio funkcijos yra susijusios su mažesniu depresiškumu ir didesniu saviveiksmingumu. Toje pacientų grupėje blogesnės kalbos funkcijos yra susijusios su didesniu bendru saviveiksmingumu ir didesniais šio konstrukto aktyvumo poskalės rezultatais; geresni erdviniai gebėjimai taip pat susiję su didesniais savikontrolės poskalės įverčiais. Nepriklausomai nuo kognityvinių funkcijų raiškos, geresni insultą patyrusių pacientų erdviniai gebėjimai yra susiję su didesniu bendru saviveiksmingumu.
Raktažodžiai: insultą patyrę pacientai, kognityvinės funkcijos, saviveiksmingumas, depresiškumas.
Summary
Background. Stroke is a common cause of death worldwide. Post stroke cognitive impairment and depression increase mortality rates and complicate recovery. It is not clear why some patients experience post stroke depression and cognitive impairment and others do not. Meanwhile, higher self-efficacy is associated with lower depression, better quality of life, and daily functioning in a sample of stroke patients, so it is important to examine the links between these three phenomena.
The aim of the study was to investigate the relationships between cognitive function, depression, and self-efficacy in stroke patients.
Materials and methods. The subjects were asked socio-demographic questions. Cognitive function in stroke patients was measured using Addenbrooke’s Cognitive Examination III. The Patient Health Questionnaire was used to measure depression, and The Stroke Self-Efficacy Questionnaire was used for self-efficacy. Finger tapping test was used in the study to determine the location of the stroke.
Results and conclusions. The results of the study reveal that cognitive function in stroke patients is not associated with depression or self-efficacy in the general group of stroke patients. In the group of stroke patients with better cognitive function, better attentional function is associated with lower depression and higher self-efficacy. In the same group, poorer language functions are associated with higher scores on the self-efficacy activity subscale and overall self-efficacy scale results. As well as, better spatial abilities are associated with higher scores on the self-efficacy self-management subscale and overall self-efficacy scale results. In the group of stroke patients with poorer cognitive function, better spatial ability is associated with higher self-efficacy.
Keywords: stroke patients, cognitive function, self-efficacy, depression.
Straipsnis lietuvių kalba | Article in Lithuanian
DOI: 10.29014/ns.2020.29
Copyright: © Neurologijos seminarai, 2020. Open Access. This article is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided you give appropriate credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Creative Commons license, and indicate if changes were made.
NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 | eISSN 2424-5917