Evaluation and Management of Patients with Seizures in the Emergency Department: A One-Year Analysis
Pacientų su epilepsijos priepuoliais įvertinimas ir konsultavimas priėmimo-skubios pagalbos skyriuje: vienerių metų analizė

Puteikis K., Zdanytė K., Mameniškienė R.
Neurologijos seminarai 2018; 23(77): 194-200.
Santrauka

Įvadas. Laikinas sąmonės netekimas būna sukeltas apalpimo, epilepsijos priepuolių, diagnozuotos epilepsijos arba psichogeninių sutrikimų, kurie dažnai pasitaiko priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje. Šis tyrimas skirtas nustatyti, kokios dažniausios laikino sąmonės netekimo priežastys skubiosios pagalbos skyriuje, nagrinėti pacientų, atvykstančių su epilepsijos priepuoliais arba diagnozuota epilepsija, charakteristikas, įvertinti teikiamos apžiūros ir pagalbos lygį, atsižvelgiant į tarptautines rekomendacijas.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Duomenys buvo rinkti skerspjūvio principu iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų duomenų bazės nuo 2016 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Į tyrimą buvo įtraukti visi minėto laikotarpio suaugę pacientai (iš viso – 315 atvejų), kuriems buvo priskirta apalpimo ir kolapso (R55), epilepsijos (G40) ar kitų ir nepatikslintų traukulių (R56.8) diagnozė (koduota pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją, TLK-10-AM): arba kaip siuntimo (greitosios medicinos pagalbos), arba kaip galutinė skubiosios pagalbos skyriaus specialistų diagnozė. Duomenys analizuoti programomis Microsoft Excel v16.0 ir IBM SPSS Statistics v20, naudoti dvipusiai Fišerio ir Mann-Whitney U testai (p < 0,05).
Rezultatai. Kadangi siuntimo ir galutinės diagnozės dažnai nesutapo, analizės metu remtasi tik pastarosiomis. Daugumai pacientų, atvykusių į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių dėl laikino sąmonės netekimo (vidutinis amžius – 53,5 ± 20,8 m.), buvo nustatytas alpimas ir kolapsas (134, 42,5 %), 54 (17,1 %) – epilepsija, o 32 (10,2 %) – kiti ir nepatikslinti traukuliai (diagnozė, taikoma ir priepuoliui įvykus pirmą kartą gyvenime). Pacientų su diagnozuota epilepsija amžiaus vidurkis buvo 47,6 ± 15,7 m. – reikšmingai mažesnis nei kitų diagnozių atvejais (p = 0,014). Kai buvo vertinti bet kokios kilmės epilepsijos priepuoliai, vyrai su atitinkamomis diagnozėmis į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių būdavo pristatomi dažniau (šansų santykis OR = 1,7, 95 %; patikimumo intervalas CI = 1,0–2,9, p = 0,042). Laboratoriniai kraujo tyrimai buvo atliekami dažnai ir pacientams su įvairiomis diagnozėmis, tačiau sergantieji epilepsija dažniau gaudavo kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimą, dažniau būdavo hospitalizuojami (p < 0,001, p = 0,002, atitinkamai). Tokiems pacientams rečiau būdavo atliekama elektrokardiograma ir nustatomi troponinų kiekiai kraujyje (p < 0,001), nes šie testai dažniau taikomi pacientams su apalpimu ir kolapsu. Židininiai (32, 59,3 %) ir metaboliniai su alkoholio vartojimu susiję priepuoliai (8, 14,8 %) buvo dažniausiai esant epilepsijai, o nežinomi ar nepatikslinti (22, 68,8 %) ir generalizuoti (6, 18,8 %) priepuoliai – stebint pirmą kartą vykusius priepuolius. Ambulatoriškai gydyti siųstiems epilepsijos pacientams alkoholio abstinencija (16, 44,4 %) ir rekomendacijos, susijusios su kasdienybe, laisvalaikiu, darbu ir kt. (13, 36,1 %), buvo dažniausios indikacijos, taip pat dažnai modifikuotas arba pradėtas gydymas vaistais (14, 38,9 %). Nehospitalizuotiems pacientams su priepuoliais, bet nediagnozuota epilepsija, dažniausiai nurodomos indikacijos buvo neurologo konsultacija, elektroencefalografija (19, 76,0 % ir 11, 44,0 %, atitinkamai) ir alkoholio abstinencija (11, 44,0 %), tačiau gydymas beveik nebūdavo skirtas.
Išvados. Apalpimas ir kolapsas, epilepsija ir priepuoliai be diagnozuotos epilepsijos buvo dažniausios laikino sąmonės netekimo priežastys. Pacientai, kuriems diagnozuota epilepsija, buvo jaunesni nei kitais atvejais, o vertinant visas priepuolių priežastis – vyravo vyriška lytis. Pacientų įvertinimas ir konsultavimas priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dažniausiai atitiko tarptautines rekomendacijas, jei nepaisytume kai kurių skirtumų, susijusių su neurovizualiniais tyrimais, informacijos pacientams sklaida.

Raktažodžiai: laikinas sąmonės netekimas, epilepsija, epilepsijos priepuoliai, skubiosios pagalbos skyrius.

 

Summary

Introduction. Transient loss of consciousness (TLoC) encompasses symptoms caused by either syncope, seizures or psycogenic disorders which are all frequent in the emergency department (ED). The study aims to determine the prevalences of causes of TLoC in the ED, analyse the characteristics of patients with seizures or established epilepsy in particular and estimate the level of evaluation and management they receive in respect to available international guidelines.
Materials and methods. The data was cross-sectional and was retrieved from the local database of Vilnius University Hospital Santaros Klinikos from January 1st to December 31st, 2016. Adult patients with diagnoses (coded in the International Statistical Classification of Diseases and Related Health Problems, ICD-10-AM) of syncope (R55), epilepsy (G40) or other and unspecified convulsions (R56.8) assigned either by the emergency medical services or the ED staff were involved in the study (315 cases). The data was analysed with Microsoft Excel v16.0 and IBM SPSS Statistics v20, two-sided Fisher’s exact and Mann-Whitney U tests were employed (p<0.05).
Results. As diagnoses provided by emergency services and the ED staff were conflicting, only the latter were used for the assortment. The majority of patients brought to the ED with TLoC (average age 53.5±20.8) had syncope or collapse (134, 42.5%), 54 (17.1%) had epilepsy, and 32 (10.2%) had other and unspecified convulsions, which encompass mostly new-onset seizures. The mean age of patients with established epilepsy was 47.6±15.7 and significantly (p=0.014) lower than due to other causes. Male gender predominated in all-cause seizures (odds ratio OR=1.7; 95% confidence interval CI=1.0–2.9, p=0.042). Laboratory blood tests were commonly used for all patients, but patients with epilepsy received computed tomography (CT) scans and were hospitalized more often than other patients (p<0.001, p=0.002, respectively). Both an electrocardiography (ECG) and troponin blood levels (both often received after syncope and collapse) were evaluated less frequently in these cases, however (p<0.001). Focal seizures (32, 59.3%) and alcohol-related metabolic seizures (8, 14.8%) were most common with epilepsy; unknown or unspecified (22, 68.8%) and generalized (6, 18.8%) – with new-onset seizures. For outpatients with epilepsy, alcohol abstinence (16, 44.4%) and everyday (lifestyle, work etc.) recommendations (13, 36.1%) were most common, treatment was often modified (14, 38.9%). Outpatients with seizures but no diagnosed epilepsy were most often advised to consult a neurologist, receive an electroencephalography (EEG) (19, 76.0% and 11, 44.0%, respectively), and abstain from alcohol (11, 44.0%), but treatment was almost never prescribed.
Conclusions. Syncope and collapse caused most cases of TLoC, followed by established epilepsy and new-onset seizures. Patients with epilepsy were younger than in other cases and in assessing all presentations with seizures, male gender predominated. The evaluative practices and care complied with selected international guidelines in most cases, except for some approaches related to neuroimaging and information deliverance.

Keywords: transient loss of consciousness, epilepsy, seizures, emergency department.

 

Straipsnis anglų kalba | Article in English

DOI: 10.29014/ns.2018.24

Atsisiųsti PDF | Download PDF

Copyright: © Neurologijos seminarai, 2018. Open Access. This article is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits unrestricted use, distribution, and reproduc tion in any medium, provided you give appropriate credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Cre ative Commons license, and indicate if changes were made.

NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 | eISSN 2424-5917

Įrašo autorius Neurologijos seminarai