Neurologijos seminarai 1999 m. Nr. 2(6) „Nugaros skausmai“

TURINYS

Nugaros skausmas klinikinėje praktikoje / Kaubrys G. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 6-7.

Kaubrys G.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 6-7.

Nugaros skausmas yra viena svarbiausių šiuolaikinės medicinos problemų. Jį patiria nuo 60 iki 90% žmonių. Jungtinėse Amerikos Valstijose tai penkta pagal dažnį  priežastis, dėl kurios kreipiamasi į gydytoją. Ypatingą medicininę ir socialinę reikšmę turi lėtinis skausmas. Nustatyta, kad nuo jo kenčia apie 11% žmonių [1]. Besiskundžiančių nugaros skausmu daugėja,   nepaisant gausėjančių priemonių jam diagnozuoti ir gydyti. Lėtiniam skausmui gydyti išleidžiama daugiau pinigų nei širdies ligoms, AIDS ir onkologiniams susirgimams gydyti kartu paėmus. Nugaros skausmams gydyti ir nedarbingumo dėl šios patologijos kompensacijoms išleidžiama nuo 14 iki 50 milijardų dolerių per metus. Nedarbingumo dėl nugaros skausmo kompensacijos sudaro apie 41% visų nedarbingumo kompensacijoms skiriamų lėšų. Tačiau 70-80% šių lėšų tenka 4-5% sergančiųjų, kurie nedirba daugiau kaip 3 mėnesius. Ilgai stebint ligonius, kurie skundėsi nugaros skausmais, nustatyta, kad 50-60% jų skausmas  linkęs kartotis [2].

Nagrinėdami nugaros skausmą, susiduriame su paties skausmo ir stuburo patologijos problemomis. Stuburo patologijos ir skausmo sąryšis yra sudėtingas ir daugialypis, nes priklauso ne tik nuo konkrečių patologinių stuburo pakitimų, bet ir nuo neuroplastinių pokyčių pačioje nervų sistemoje, taip pat nuo psichologinių ir socialinių faktorių.

Kalbant apie nugaros skausmus negalima nepaminėti, kad skausmo kaip reiškinio supratimas pasikeitė. Pastarųjų metų skausmo neurofiziologiniai ir klinikiniai tyrinėjimai parodė ne tik daug sudėtingesnę nei buvo manyta skausmo impulsų perdirbimo sistemą, bet ir atskleidė paties skausmo įtaką nervų sistemai – dėl neuroplastinių procesų skausmo suvokimas priklauso ir nuo tuo  metu esančios skausminės impulsacijos iš periferijos, ir nuo pakitimų nervų sistemoje, sukeltų anksčiau patirto skausmo [3]. Straipsnyje "Skausmo neurofiziologija ir patologija" (p. 15-27) aprašyta ne tik skausmo neurofiziologija, bet ir skausmo patologija – skausmo impulsų perdavimo ir suvokimo pakitimai, sukelti pasikartojančio skausmo. Pastaraisiais metais ypatingas dėmesys skiriamas neuropatinio skausmo tyrinėjimui. Nors nocicepcinis (sukeltas audinių pažeidimo) ir neuropatinis (sukeltas nervų sistemos pažeidimo) skausmas turi daugelį bendrų fiziologinių mechanizmų, vis dėlto kai kurie specifiniai fenomenai ir mechanizmai būdingi tik neuropatiniam skausmui. Dėl jo fiziologijos ir neurotransmisijos ypatumų gydymui naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai ir opiatai nėra labai veiksmingi [4]. Todėl ieškoma kitų vaistų, kurie padėtų efektyviau gydyti neuropatinį skausmą. Šiuo metu perspektyvios, atrodo, kelios vaistų grupės: NMDA receptorių blokatoriai, Ca+2 kanalų antagonistai, α2-adrenerginiai preparatai, antikonvulsantai ir kt. [5]. Minėtame straipsnyje nagrinėjamos ir neuropatinio skausmo ypatybės.

Dažniausia ūmaus nugaros skausmo priežastis ir svarbus lėtinio nugaros skausmo etiologinis faktorius yra degeneracinė stuburo patologija. Nauji vizualizaciniai, biocheminiai, imunologiniai bei klinikiniai tyrimai leido geriau suprasti degeneracinės stuburo patologijos mechanizmus. Manoma, kad degeneracinei stuburo patologijai išsivystyti didžiausią įtaką turi ilgalaikė mechaninė mikrotraumatizacija, hormoninio statuso pakitimai, šeiminė predispozicija, bei kai kurie egzogeniniai faktoriai. Jei seniau buvo manoma, kad skausmui (ir refleksiniam, ir kompresiniam) atsirasti itin svarbūs mechaniniai faktoriai, tai dabar pripažįstamas ir biocheminių – uždegiminių faktorių vaidmuo (interleukinas-6, prostaglandinas E2, azoto oksidas, metalo proteinazės). Pagrindinės stuburo patologinės būklės, sukeliančios nugaros skausmus, yra tarpslankstelinio disko degeneracinė patologija, facetinių sąnarių patologija bei stuburo kanalo stenozė. Mūsų šalyje ilgą laiką pagrindinis dėmesys buvo skiriamas diskogeninei patologijai, tuo tarpu Vakarų šalyse netgi dažnesne nugaros skausmų priežastimi buvo laikomi facetinių sąnarių pakitimai. Šiuo metu nuomonės dėl šių stuburo degeneracinės patologijos rūšių tarpusavio santykio yra kontraversiškos. Vienų autorių duomenimis, koreliacija tarp disko ir facetinių sąnarių patologijos nepatikima. Kiti tvirtina, kad disko degeneracija vis dėlto išsivysto anksčiau nei facetinių sąnarių, kad izoliuota facetinių sąnarių degeneracija yra reta, ir facetinių sąnarių pažeidimas vystosi dėl mechaninio perkrovimo degeneravus diskui [6]. Apie facetinių sąnarių degeneracijos sukeliamus nugaros skausmais išsamiau rašoma straipsnyje "Facetinės jungties sindromas" (p. 62-65).

Pastarųjų dešimtmečių technologinis progresas labai padidino stuburo patologijos tikslios diagnostikos galimybes. Nors nauji diagnostikos metodai – kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinė rezonansinė tomografija (MRT) turi daug pranašumų prieš įprastinę rentgenografiją, jie neišstūmė šio metodo iš klinikinės praktikos. Degeneraciniams stuburo pakitimams diagnozuoti ir šiuo metu plačiai taikoma įprastinė rentgenografija. Apie tai rašoma straipsnyje "Rentgenografijos galimybės degeneracinių stuburo ligų diagnostikoje" (p. 48-51). Rentgenologinio (radiologinio) stuburo degeneracinių susirgimų tyrimo galimybės labai prasiplėtė atsiradus komputerinei tomografijai. Tai metodas, kuris padeda įvertinti ne tik kaulinių struktūrų, bet ir minkštųjų audinių, taip pat nervų sistemos būklę. Straipsnyje "Kompiuterinė tomografija stuburo distrofinių degeneracinių susirgimų diagnostikoje" (p. 52-61) apžvelgiamos stuburo anatominės ypatybės, reikšmingos KT tyrimui, stuburo degeneracinių pakitimų KT požymiai, pateikiamas tarpslankstelinių diskų, facetinių sąnarių, slankstelių bei stuburo kanalo patologijos KT įvertinimas. Pranašiausias iš šiuo metu klinikinėje praktikoje naudojamų vizualizacinių diagnostinių metodų yra magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tai neinvazinis ir nenaudojantis jonizuojančios radiacijos tyrimo metodas, kuris padeda atkurti tiriamo organo vaizdą trijose plokštumose bei geriau įvertinti smulkias struktūras. Nugaros skausmų diagnostikoje šis metodas labai svarbus ir tuo, kad geriau nei KT leidžia įvertinti pačios nervų sistemos – nugaros smegenų ir šaknelių – būklę. MRT diagnostinės galimybės aptariamos straipsnyje "Lumbosakralinės srities disko išvaržų magnetinio rezonanso tomografinė diagnostika" (p. 62-65).

Nugaros skausmų gydymas yra sudėtinga ir daugiaplanė problema. Gydymui naudojami labai įvairūs konservatyvūs ir invaziniai bei chirurginiai metodai. Šiuolaikinis multidisciplininis požiūris, sprendžiant nugaros skausmo diagnostikos ir gydymo klausimus, pateikiamas straipsnyje "Nugaros skausmas: diagnostikos ir gydymo principai" (p. 28-34). Medikamentinis nugaros skausmų gydymas yra vienas iš galimų pasirinkimų. Šiuo metu pripažįstama, kad patikimai efektyvūs yra nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai ir opiatiniai analgetikai, taip pat miorelaksantai. Kortikosteroidai daugiau naudojami lokaliam gydymui, atliekant medikamentines blokadas. Neuralginio pobūdžio skausmams gydyti vartojami antikonvulsantai. Lėtinio skausmo metu svarbią reikšmę turi tricikliai antidepresantai. Nepaisant to, kad šiuo metu tyrinėjama daug naujų vaistų grupių neuropatiniam skausmui gydymui, pirmos eilės preparatais išlieka nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Jie aptariami straipsnyje "Nesteroidinių priešuždegiminių vaistų klinikinės farmakologijos pagrindai" (p. 66-70). Chirurginis gydymas patikimai efektyviau nei konservatyvus sumažina skausmą bei kitus dirginimo ir išnykimo simptomus per kelis mėnesius po operacijos, taikant jį komplikuotos stuburo patologijos atvejais. Tačiau praėjus keleriems metams po operacijos, statistiniai skirtumai tarp chirurginio ir konservatyvaus gydymo rezultatų yra nedideli. Žurnale pateikiami straipsniai, kuriuose nagrinėjami aktualūs stuburo degeneracinės patologijos chirurginio gydymo klausimai.

Nugaros skausmams gydyti labai svarbios ir fizinės priemonės. Tradicinė vis tobulėjanti yra manualinė medicina. Jos vieta šiuolaikinės medicinos kontekste, šio gydymo būdo indikacijos bei kontraindikacijos ir metodai aptariami R. Jakimavičiaus straipsnyje "Manipuliacinė terapija" (p. 86-89). Greitai tobulėjantys invaziniai nugaros skausmų gydymo metodai ir jų galimybės aprašomos A.Irlino straipsnyje (p. 71-79).

Lėtinis nugaros skausmas, palyginti su ūminiu, turi daug specifinių ypatybių. Nugaros skausmo chronizacijai ir jo palaikymui labai svarbūs socialiniai ir psichologiniai faktoriai. Lėtinio nugaros skausmo gydymo sėkmingumas yra abejotinas, jei taikomos tik fizinės, farmakologinės ar chirurginės priemonės [7]. Lėtinio skausmo ir jo psichologinio gydymo aspektai apžvelgiami straipsnyje "Lėtinis skausmas psichologiniu požiūriu" (p. 96-101).

Mūsų šalyje vykstant sveikatos apsaugos reformai, vis svarbesnis, gydant nugaros skausmus, tampa bendrosios praktikos gydytojas. Straipsnyje "Ūminis strėnų skausmas šeimos gydytojo praktikoje" (p. 102-112) algoritmais pateikiama informacija apie nugaros skausmų tyrimą ir gydymą, atsižvelgiant į šeimos gydytojo darbo ypatybes ir remiantis tarptautiniais susitarimais.

LITERATŪRA

  1. Andersson GBJ. The epidemiology of spinal disorders. In: Frymoyer JW, ed. The adult spine: principles and practice. NY: Raven Press, Ltd.;1991; 107-46.
    2. Deyo RA, Cherkin D, Conrad D, et al. Cost, controversy, crisis: low back pain and the health of the public. Annu Rev Public Health 1991; 12: 141-56.
    3. Melzack R. Pain: Past, Present and Future. Can J Exp Psychol 1993; 47(4): 615-29.
    4. Grubb BD. Peripheral and central mechanisms of pain. Brit J Anaesth 1998; 81(1): 8-11.
    5. Dickenson AH. Plasticity: implication for opioid and other pharmacological interventions in specific pain states. Behav Brain Sciences 1997; 20(3): 392-403.
    6. Schwarzer AC, et al. The relative contributions of the disc and zygapophyseal joint in chronic low back pain. Spine 1994; 19(7): 801-6.
    7. Russo CM, Brose WG. Chronic pain. Ann Rev Med 1998; 49: 123-33
Lėtinio juosmens skausmo epidemiologija ir gydymas / Pileckytė M. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 8-14

Pileckytė M.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 8-14.

Lėtiniu juosmens skausmu skundžiasi apie 10% gyventojų, tačiau jo socialiniai ekonominiai padariniai yra labai rimti. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad moteriškoji lytis, vyresnis amžius, nepalanki šeimyninė ir socialinė ekonominė padėtis, žemesnis išsilavinimas, sunkus fizinis darbas, rūkymas, alkoholio vartojimas, funkciniai simptomai, nepasitenkinimas darbu ir psichologinis stresas yra lėtinio juosmens skausmo rizikos veiksniai. Gydyti reikia pradėti anksti ir įvairiapusiškai, nes ilgai sergant galima tapti invalidu.
Šiame straipsnyje apžvelgiami lėtinio juosmens skausmo paplitimo, rizikos veiksnių ir įvairių gydymo metodų efektyvumo tyrimų rezultatai.

Raktažodžiai:  lėtinis juosmens skausmas, lėtinis skeleto ir raumenų skausmas, epidemiologija, gydymas

Skausmo neurofiziologija ir patologija / Kaubrys G., Irlinas A. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 15-27.

Kaubrys G., Irlinas A.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 15-27.

Skausmas yra sudėtingas psichofiziologinis reiškinys. Straipsnyje pateiktas šiuo metu pasaulyje priimtas skausmo apibrėžimas bei kai kurios svarbios skausmo sąvokos, aprašomi neurofiziologiniai skausmo recepcijos, perdavimo ir moduliacijos mechanizmai. Nagrinėjama skausmo vartų teorija, davusi pradžią skausmo, kaip sudėtingo daugeliu lygių moduliuojamo proceso supratimui. Aptariama nusileidžiančiosios skausmą moduliuojančios sistemos sandara bei neurotransmiterinės sistemos, dalyvaujančios skausmą užtikrinančiuose fiziologiniuose procesuose, ypatingą dėmesį skiriant opioidinei neurotransmiterinei sistemai. Pateikiami naujausi duomenys apie patologines skausmo būkles ir neuropatinį skausmą, aprašomi sensitizacijos ir wind-up fenomenai.

Raktažodžiai: skausmas, moduliacija, neurofiziologija, neurotransmiteris, sensitizacija

Nugaros skausmas: diagnostikos ir gydymo principai / Ščiupokas A. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 28-34.

Ščiupokas A.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 28-34.

Straipsnyje pagal literatūros duomenis aptariami diagnostikos ir gydymo principai. Pabrėžiama, kad nugaros skausmas – tai sudėtingas biopsichosocialinis reiškinys, todėl būtinas multidisciplininis problemos sprendimas, aktyviai dalyvaujant pačiam pacientui.  Nurodomas nugaros skausmo diagnostikoje privalomas skausmo vertinimo etapas. Akcentuojama nespecifinio ir specifinio nugaros skausmo diferenciacija, kadangi skiriasi ligonio diagnostikos ir gydymo taktika. Pateikiami diagnostiniai algoritmai – paprasti ir sudėtingi, naudotini esant nugaros skausmui. Pagrindinis gydymo uždavinys – efektyvi skausmo kontrolė, siekiant kuo greičiau atstatyti sutrikusias funkcijas, kad ligonis vėl būtų darbingas. Analgetikai galėtų būti skiriami laikantis PSO pakopinės schemos. Pabrėžtina, kad trumpalaikis opioidų skyrimas yra indikuotinas stipriam ir labai stipriam lėtiniam nugaros skausmui malšinti. Iš nefarmakologinių priemonių išskirtinis dėmesys skiriamas fizinei terapijai ir reabilitacijai, pabrėžiama nugaros skausmo mokyklos svarba. Ankstyvas fizinių pratimų ir kineziterapijos įtraukimas duoda gerą efektą daugumai ligonių.

Raktažodžiai: nespecifinis nugaros skausmas, biopsichosocialinis modelis, multidisciplininis sprendimas, pakopinė analgetikų schema, funkcinių sutrikimų atstatymas

Facetinės jungties sindromas / Parnarauskienė R., Kaubrys G., Budrys V. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 35-37.

Parnarauskienė R., Kaubrys G., Budrys V.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 35-37.

Facetinės jungties sindromas (FJS) yra dažna nugaros skausmų priežastis. Straipsnyje apžvelgiama FJS epidemiologija, anatomija, pateikiami nauji klinikiniai ir diagnoziniai aspektai bei šiuolaikinio gydymo metodai.

Raktažodžiai: facetinės jungties sindromas, nugaros skausmai

Stuburo kanalo stenozė / Račkauskas Ž., Kieda V., Šumauskas R. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 38-47.

Račkauskas Ž., Kieda V., Šumauskas R.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 38-47.

Stuburo kanalo stenozė yra antras pagal dažnį po tarpslankstelinio disko išvaržos organinis stuburo bei nugaros smegenų ir nervų šaknelių susirgimas, kuriam, deja, iki šiol buvo skiriama nepakankamai dėmesio. Straipsnyje aptariama stenozės klasifikacija, etiologija, patogenezė, pagrindinė klinikinio simptomo – protarpinio neurogeninio šlubumo – patogenezė ir diferencinė diagnostika. Patikimiausias stuburo kanalo stenozės diagnostikos metodas – kompiuterinės mielografijos radinių ir neurologinės simptomatikos derinimas, efektyviausias gydymo metodas – operacija. Pateikiami Vilniaus Šv. Jokūbo ligoninės Neurochirurgijos skyriuje operuotų ligonių gydymo rezultatai.

Raktažodžiai: stuburo kanalo stenozė, spondilolistezė, degeneraciniai stuburo susirgimai, protarpinis neurogeninis šlubumas, kompresinė mielopatija bei radikulopatija

Rentgenografijos galimybės degeneracinių stuburo ligų diagnostikoje / Želvys A. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 48-51.

Želvys A.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 48-51.

Straipsnyje rašoma apie įprastinės rentgenografijos galimybes diagnozuojant degeneracines stuburo ligas. Rentgenografija yra efektyvus tyrimo metodas esant degeneraciniams stuburo pakitimams, išskyrus tarpslankstelines disko išvaržas, kurios sukelia spinalinę stenozę, bei esant pradiniams degeneraciniams pakitimams diske, nes patys diskai rentgenogramose nematomi. Tokiu atveju rekomenduojama KT arba MR.

Raktažodžiai: rentgenografija, stuburas

Kompiuterinė tomografija stuburo distrofinių degeneracinių susirgimų diagnostikoje / Dementavičienė J., Žukauskienė L. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 52-61.

Dementavičienė J., Žukauskienė L.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 52-61.

Straipsnyje apžvelgiamas kompiuterinės tomografijos vaidmuo stuburo distrofinių degeneracinių susirgimų diagnostikoje. Įprastinė rentgenografija yra informatyvus stuburo susirgimų diagnostikos būdas, tačiau kompiuterinė tomografija (KT) – kur kas jautresnis tyrimo metodas, suteikiantis informacijos ne tik apie kaulines struktūras, bet ir minkštuosius audinius, parodantis nugaros smegenų ir nervų būklę; vaizdai pateikiami ir ašinėje plokštumoje, ir daugiaplokštuminėse rekonstrukcijose. Pateikiami pagrindiniai KT stuburo anatomijos ypatumai, patologinių pokyčių požymiai, operuoto stuburo dažniausios komplikacijos.

Raktažodžiai: kompiuterinė tomografija, stuburo ligos

Lumbosakralinės srities disko išvaržų magnetinio rezonanso tomografinė diagnostika / Gleiznienė R., Špakauskas B. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 62-65.

Gleiznienė R., Špakauskas B.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 62-65.

Stuburo tyrimas tradiciškai siejamas su spondilogramomis, mielografija, KT ir radioizotopiniu kaulų skenavimu. Nauji radiodiagnostikos metodai (MRT bei PET) leidžia diagnozuoti smulkias patologijas bei minkštuosius audinius (stuburo smegenų bei paravertebrinius audinius).
MRT (magnetinio rezonanso tomografija) – pasirinkimo metodas, galima informacija trijose plokštumose, neinvazinis metodas, nėra jonizuojančios radiacijos, geresnis vaizdo kontrastingumas, ankstyva diagnostika, geriau įvertinamos anatominės detalės, tačiau tai brangus tyrimas, sunku atlikti ligoniams, kenčiantiems stiprius nugaros skausmus, nes ilgas skenavimo laikas, negalima skenuoti ligonių, kurių kūne yra feromagnetinių medžiagų.
Esant intervertebrinių diskų patologijai, ligoniai tiriami T1 ir T2 režimais aksialinėse ir sagitalinėse plokštumose; pooperaciniams ligoniams dėl galimo išvaržos recidyvo leidžiama kontrastinė medžiaga (Omniscan, 5 kg svorio 1 ml).
1997 m. spalio mėn. KMUK Radiologijos klinikoje pradėjo veikti Philips firmos magnetinio rezonanso tomografas Gyroscan T10 NT. Nuo 1997 m. spalio 1d. iki 1999 m. vasario 28 d. ištirta 2210 ligonių. Iš jų 167 ligoniams įtarta L/S dalies patologija.

Raktažodžiai: magnetinio rezonanso tomografija, tarpslankstelinio disko patologija

Nesteroidinių priešuždegiminių vaistų klinikinės farmakologijos pagrindai / Venalis A. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 66-70.

Venalis A.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 66-70.

Straipsnyje pateikiami šiuolaikiniai duomenys apie nesteroidinių priešuždegiminių vaistų (NPV) veikimo mechanizmus, paminėta COX-1, COX-2 koncepcija. Pagrindinis dėmesys skiriamas klinikinės farmakologijos klausimams, pateikiamos rekomendacijos, kaip racionaliai parinkti NPV ir jo dozę, atsižvelgiant į artrito pobūdį, NPV eliminacijos pusperiodį, kitų vaistų vartojimą ir t.t. Straipsnyje aptariamos pagrindinės komplikacijos ir pašaliniai poveikiai, kuriuos gali sukelti NPV, atsargumo priemonės, leidžiančios sumažinti pašalinių poveikių dažnį ir intensyvumą.

Raktažodžiai: nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, klinikinė farmakologija, artritai

Ūminio ir lėtinio skausmo gydymas regioninėmis blokadomis / Irlinas A. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 71-79.

Irlinas A.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 71-79.

Straipsnyje pateikiama regioninių blokadų, taikomų ūminiam ir lėtiniam skausmui gydyti, apžvalga. Analizuojamas blokadų tikslingumas, parinkimo kriterijai bei klinikinė vertė. Aptariami anatominiai, patofiziologiniai mechanizmai, kurie turi įtakos blokadų efektyvumui, bei veikimo ypatumai. Pateikiamos neurodestrukcinės blokados bei aptariamos dažniausiai pasitaikančios atlikimo bei įvertinimo klaidos.

Raktažodžiai: skausmo malšinimas, regioninė blokada, ūmaus ir lėtinio skausmo sindromai, invazinis gydymas

Juosmeninių diskų chirurgija / Špakauskas B. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 80-85

Špakauskas B.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 80-85

Straipsnyje nagrinėjami juosmeninės stuburo srities tarpslankstelinių diskų išvaržų diagnostikos bei gydymo klausimai. Pateikiama literatūros apžvalga ir analizė, neurochirurginės klinikos duomenys. Aptariami klinikiniai sindromai, operacijų rūšys, jų efektyvumas. Nurodomos chirurginio gydymo indikacijos.

Raktažodžiai: tarpslankstelinė disko išvarža, operuoto stuburo sindromas, diskektomija, radikulopatija

Manipuliacinė terapija / Jakimavičius R. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 86-89.

Jakimavičius R.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 86-89.

Manipuliacinė terapija – tai iš amžių glūdumos atkeliavęs gydymas. Nors dabar jis vis labiau taikomas sveikatos priežiūros sistemoje, tačiau medikai šį gydymą suvokia dar gana menkai. Šio straipsnio tikslas – trumpai apibūdinti, kokios ligos gydomos manipuliacijomis, kokios jų rūšys dabar populiariausios, koks jų efektyvumas bei komplikacijos.

Raktažodžiai: manipuliacinė terapija, osteopatinė medicina, neuromuskuloskeletinė sistema, somatinė (segmentinė) disfunkcija, manualinė medicina, injekcinė terapija, chiropraktika, manipuliacijos naudojant raumenų energiją, stūminės manipuliacijos, atpalaidavimas padėtimi

Endokrininės osteoporozės / Žiukaitė R., Urbonavičius V., Grigonis S., Juškienė R. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 90-95.

Žiukaitė R., Urbonavičius V., Grigonis S., Juškienė R.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 90-95.

Osteoporozė – labai svarbi medicininė ir socialinė problema. Daugiau nei 40% 50-75 m. amžiaus moterų patiria osteoporozinius lūžius. Šia liga serga nuo 30 iki 50% moterų po menopauzės. Osteoporozės galima išvengti ir sėkmingai ją gydyti, nors daugeliui pacientų ji nediagnozuojama ir negydoma. Straipsnyje aptariami bendrieji osteoporozės rizikos veiksniai, nagrinėjama pomenopauzinė ir kitos endokrininės osteoporozės, supažindinama su pagrindiniais profilaktikos uždaviniais, osteoporozei gydyti naudojamais vaistais (pakaitinė hormonų terapija, bifosfonatai, kalcitoninas).

Raktažodžiai: osteoporozė, rizikos veiksniai, profilaktika, gydymas

Lėtinis skausmas psichologiniu požiūriu / Sargautytė R. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 96-101.

Sargautytė R.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 96-101.

Padidėjęs mokslininkų dėmesys psichologiniams skausmo aspektams rodo biopsichosocialinio skausmo modelio pripažinimą. Skausmas – subjektyvus, tiesiogiai neišmatuojamas potyris. Tradicinis – ūmios ligos arba biomedicininis – modelis, skatinantis ligonio pasyvumą, nepasitvirtino, gydant lėtinį skausmą, kadangi jo suvokimui ir įvertinimui nemaža įtakos daro psichologiniai veiksniai. Antra vertus, įsisenėjęs skausmas ir nevaisingos pastangos jį numalšinti sukelia psichosocialinius padarinius – nusivylimą medicina, psichologinį bejėgiškumą. Psichologiniams skausmo tyrimams simboliškai vartus atvėrė Melzack ir Wall vartų kontrolės teorija, paskelbta 1965 metais. XX a. psichologijos srovės – psichoanalizė, biheviorizmas ir kognityvinė psichologija – savitai aiškino lėtinio skausmo fenomeną ir siūlė specifinius būdus skausmui malšinti ir gyvenimui su skausmu palengvinti. Akivaizdu, kad pacientai patys nėra linkę pripažinti psichologinės savo skausmo pusės. Tačiau gydytojui derėtų atkreipti dėmesį į psichologinius paciento problemos aspektus nelaukiant, kol bus išsemtos visos kitos tyrimo ir gydymo galimybės, nes tuomet jau skausmas įsisenėja. Naujausi tyrimai patvirtina efektyvumą kognityvinių elgesio skausmo įveikimo programų, kur ir pacientui bei jo šeimos nariams suteikiamas aktyvus vaidmuo bei atsakomybė.

Raktažodžiai: lėtinis skausmas, biopsichosocialinis skausmo modelis, psichogeninis skausmas, operantinis skausmas, kognityvinis skausmo modelis, kognityvinės elgesio programos

Ūminis strėnų skausmas šeimos gydytojo praktikoje / Polianskis R. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 102-112.

Polianskis R.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 102-112.

Ūminis strėnų skausmas yra labai dažna  patologija bendros praktikos gydytojo darbe. Straipsnyje aprašomos ūminių nugaros skausmų diagnostikos ir gydymo ypatybės, atsižvelgiant į šeimos gydytojo darbo specifiką ir tarptautinius susitarimus šiuo klausimu.

Raktažodžiai: ūminis nugaros skausmas, bendros praktikos gydytojas

Poherpetinė krūtininių nugarinių nervų motorinė neuropatija / Parnarauskienė R., Budrys V., Jatužis D., Kaubrys G., Valaikienė J. / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 113-114.

Parnarauskienė R., Budrys V., Jatužis D., Kaubrys G., Valaikienė J.
Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 113-114.

Poherpetinė krūtininių nugarinių nervų motorinė neuropatija – tai labai reta patologija. Straipsnyje pateikiami 67 metų amžiaus ligonio, sirgusio šia neuropatija, klinikiniai tyrimo duomenys.

Raktažodžiai: poherpetinė motorinė neuropatija

Nugaros skausmų klasifikacija / Neurologijos seminarai 1999; 2(6): 115-116. [pdf]

Įrašo autorius Neurologijos seminarai