Pažintinių funkcijų ir emocinės būklės įtaka griuvimams, sergant išsėtine skleroze
Impact of cognition and psychoemotional status on falls in multiple sclerosis

Godelienė R., Sukockienė E., Danielius V., Stankunavičiūtė V., Mickevičienė D.
Neurologijos seminarai 2020; 24(86): 337-342.

Santrauka

Įvadas. Daugiau nei 50 % sergančiųjų išsėtine skleroze patiria griuvimus. Griuvimus dažniausiai sukelia didėjanti sergančiųjų negalia, šlapimo pūslės disfunkcija, sutrikusi pusiausvyra, tačiau psichoemocinių veiksnių – depresiškumo, nerimo, ar pažintinių funkcijų sutrikimo ryšys su griuvimais iki šiol Lietuvoje nebuvo tyrinėtas. Duomenys literatūroje apie šių veiksnių įtaką taip pat nevienareikšmiai.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Tyrime, atliktame nuo 2018 m. balandžio iki 2019 m. sausio mėnesio, dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Neurologijos klinikos pacientai, sergantys recidyvuojančia remituojančia išsėtine skleroze remisijos metu, gaunantys ligos eigą modifikuojantį gydymą, kurių negalia pagal išplėstinę negalios vertinimo skalę (EDSS) yra nuo 0 iki 6,5 balo, ir nesergantys atramos judamojo aparato ar psichikos ligomis. Pateikta anketa apie per pastaruosius 6 mėnesius patirtus griuvimus. Atliktas neurologinis ištyrimas, negalios laipsnio pagal EDSS vertinimas, skaičių simbolių modalumo testas (SDMT), nerimas ir depresiškumas vertinti pagal HAD skalę, nuovargis – pagal vizualinę analoginę skalę. Statistinei analizei naudota SPSS 22.0 programa. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05.
Rezultatai. Dalyvavo 129 tiriamieji: 40 (31 %) vyrų ir 89 (69 %) moterys, amžiaus vidurkis – 43,6 ± 11,1 metų. 42 (32,6 %) tiriamieji nurodė griuvimus per 6 mėn. Skirtumo tarp griuvusių ir negriuvusių pagal lytį nenustatyta (p = 0,678). Griuvusių pacientų grupėje amžius buvo 44,6 ± 11,4 metų, negriuvusių – 41,7 ± 11,6 metų, p = 0,185. Ligos trukmė mėnesiais griuvusių pacientų grupėje – 115,55 ± 74,9, negriuvusių – 100 ± 72,2 (p = 0,291). EDSS rodiklis buvo aukštesnis tarp griuvusių pacientų (3,66 ± 1,4; 2,31 ± 1,2, p < 0,001). SDMT rodikliai nesiskyrė (45 ± 12,8; 48,76 ± 12,9, p = 0,823), tačiau griuvę pacientai turėjo aukštesnius nuovargio (5,81 ± 2,3; 4,78 ± 2,5, p = 0,026), nerimo (9,36 ± 8,8; 5,86 ± 3,7, p = 0,003) ir depresiškumo (7,43 ± 9,1; 3,33 ± 3,4, p < 0,001) rodiklius. Griuvimus reikšmingai nuspėjo didesnis EDSS rodiklis (Exp(B) = 1,649, p = 0,028) ir didesnis depresiškumas (Exp(B) = 1,221, p = 0,045).
Išvados. Griuvimus patyrė apie trečdalis tiriamųjų, kurie turėjo didesnę negalią. Pažintinių funkcijų įtakos griuvimams nenustatyta, tačiau rastas reikšmingas nuovargio, nerimo ir depresiškumo skirtumas, todėl klinikinėje praktikoje svarbu atkreipti dėmesį į griuvimų riziką, kuri susijusi ne tik su fizine negalia, bet ir su psichoemociniais veiksniais, taikyti prevencijos priemones, nepriklausomai nuo ligonio amžiaus ar ligos trukmės.

Raktažodžiai: išsėtinė sklerozė, griuvimai, negalia, nerimas, depresiškumas, pažintinės funkcijos, nuovargis.

 

Summary

Background. More than 50% of multiple sclerosis patients experience falls associated with accumulating disability, bladder dysfunction, and imbalance. However, impact of psychoemotional factors, including depression, anxiety, and cognition, on the risk of falling has not been studied in Lithuania so far. Data on the influence of psychoemotional factors on the falls are also controversial.
Materials and methods. The study was carried out from April 2018 to January 2019 at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences, Neurology Department. Inclusion criteria: remission of relapsing-remitting multiple sclerosis, patients on disease-modifying treatment, EDSS score from 0 to 6.5, absence of mobility impairment due to other conditions, absence of psychiatric comorbidity. A self-reported questionnaire about falls in past 6 months was provided for the participants. Neurological examination, EDSS assessment, and symbol digit modality test (SDMT) were performed; anxiety and depression were rated using HAD scale, fatigue was rated using visual analog scale.
Results. A total of 129 participants were enrolled in the study: 40 (31.0%) men and 89 (69.0%) women, mean age 43.6±11.1 years. Falls were experienced by 42 (32.6%) patients. There was no significant difference between fallers and non-fallers by gender (p=0.678). Mean age in fallers was 44.6±11.4 years, in non-fallers – 41.7±11.6 years, p=0.185. Disease duration in fallers was 115.55±74.9 months, and in non- fallers – 100.00±72.2 months (p=0.291). EDSS score was higher in patients who experienced falls than in those who did not (3.66±1.4; 2.31±1.2, p<0.001). SDMT score did not differ significantly between the groups (45.0±12.8; 48.76±12.9; p=0.823); however, fallers had higher fatigue (5.81±2.3; 4.78±2.5; p=0.026), anxiety (9.36±8.8; 5.86±3.7; p=0.003), and depression (7.43±9.1; 3.33±3.4; p<0.001) levels. Falls were predicted by higher EDSS (Exp(B)=1.649; p=0.028) and higher depression scores (Exp(B)=1.221; p=0.045).
Conclusions. In our study, falls were experienced by one-third of the patients, they had higher disability. We found no impact of cognition on falls; however, fallers had higher anxiety, depression, and fatigue levels. It is important to take into account not only physical disability as a risk factor for falls in multiple sclerosis but also psychoemotional factors, and to apply individual preventive measures, regardless of the patients’ age or disease duration.

Keywords: multiple sclerosis, falls, disability, anxiety, depression, cognition, fatigue.

 

Straipsnis lietuvių kalba | Article in Lithuanian

DOI: 10.29014/ns.2020.42

Atsisiųsti PDF | Download PDF

Copyright: © Neurologijos seminarai, 2020. Open Access. This article is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided you give appropriate credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Creative Commons license, and indicate if changes were made.

NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 | eISSN 2424-5917

Įrašo autorius Neurologijos seminarai