Nuovargis po subarachnoidinės hemoragijos: geros klinikinės išeities pacientų tyrimas
Fatigue after subarachnoid haemorrhage: a study of patients with good clinical outcome

Makarevičius G., Pilypaitė K., Terbetas G., Šustickas G., Bulotienė G.
Neurologijos seminarai 2022; 26(92): 78-84.

Santrauka

Įvadas. Naujausi tyrimai rodo aukštą nuovargio paplitimą tarp pacientų, patyrusių subarachnoidinę hemoragiją (SAH). Labiausiai trūksta duomenų apie geros išeities pacientų patiriamą nuovargį, nes klinikinėje praktikoje pacientų būklė dažniausiai nustatoma, vertinant fizinius parametrus, o į psichikos būseną nėra atsižvelgiama. Šio tyrimo tikslas – nustatyti lėtinio nuovargio rizikos veiksnius ir paplitimą tarp SAH pacientų Lietuvoje.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Geros klinikinės išeities pacientai (Glazgo išeičių skalė = 5, be didelių parezių), kurie buvo gydyti Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nuo 2018 m. sausio iki 2021 m. sausio, dėl SAH buvo įtraukti į tyrimą ir įvertinti mažiausiai 6 mėnesius po įvykio. Pacientai, kuriems buvo diagnozuota kita liga, galinti sukelti lėtinį nuovargį, nebuvo įtraukti. Įtrauktų pacientų nuovargis vertintas lietuviška daugiamačio nuovargio inventoriaus versija (MFL-20L). Statistinė analizė atlikta „RStudio“ programa (2022-02-01 versija). Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai. Įtraukta 30 pacientų: 20 moterų (66,67 %) ir 10 vyrų (33,33 %). Amžiaus mediana buvo 47 metai (intervalas – 29-68 metai). Pacient0 įvertinimo po SAH mediana buvo 37,5 mėnesio (intervalas – 11-46 mėnesiai). Vidutiniai MFL-20L įverčiai buvo: 0,59 ± 0,27 – bendro nuovargio, 0,57 ± 0,27 – fizinio nuovargio, 0,55 ± 0,29 – protinio nuovargio, 0,55 ± 0,29 – sumažėjusio aktyvumo ir 0,44 ± 0,22 – sumažėjusios motyvacijos subskalėse. Bendro nuovargio skalės vidutiniai įverčiai statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp skirtingų amžiaus (p = 0,64) ir lyties (p = 0,20) grupių. Statistiškai reikšmingo vidurkių skirtumo nebuvo ir tarp žmonių, kurie ligos eigoje patyrė vazospazmą (p = 0,21) ar kitų komplikacijų (p = 0,68), nuo tų, kurie nepatyrė. Vidutinis bendro nuovargio subskalės įvertis buvo statistiškai reikšmingai didesnis tų pacientų, kurie į ligoninę pateko sunkesnės būklės (Hunto ir Heso skalės įvertis – >2) (p = 0,02) ir praėjus ilgesniam laikui po SAH (p = 0,02).
Išvados. Nuovargis yra dažnas reiškinys po SAH. Sunkiausią nuovargį patiria tie pacientai, kurie į ligoninę patenka sunkesnės klinikinės būklės. Nuovargis, laikui bėgant, stiprėja. Mūsų tyrimų metu stipriausias buvo bendras ir fizinis nuovargis.

Raktažodžiai: nuovargis, subarachnoidinė hemoragija, gera klinikinė išeitis, ilgalaikis poveikis, komplikacijos.

 

Summary

Background. Recent studies have shown that the prevalence of fatigue in patients after subarachnoid haemorrhage (SAH) is high. However, data on patients with good clinical outcome are still scarce, since in clinical practice, the condition of patients is usually judged by physical parameters and mental condition is rarely considered. Thus, we aimed to determine the risk factors and prevalence of chronic fatigue among SAH patients in Lithuania.
Material and methods. Patients with good clinical outcome (Glasgow outcome scale=5, no major paresis) who were diagnosed with SAH and treated at the Republican Vilnius University Hospital between January 2018 – January 2021 were studied at least 6 months after discharge from the hospital. Patients diagnosed with other medical conditions known to result in chronic fatigue were excluded. To evaluate fatigue symptoms, patients were asked to fill in the Lithuanian version of the Multidimensional Fatigue Inventory (MFI-20L) questionnaire. Analyses were performed using RStudio version 2022.02.1. Results were considered statistically significant at p value <0.05. Results. Total of 30 patients participated in our study: 20 female (66.67%) and 10 male (33.33%), median age 47 years (range 29-68). The median duration between SAH and fatigue evaluation was 37.5 months (range 11-46). Mean MFI-20L scores on fatigue subscales were 0.59±0.27 for general, 0.57±0.27 for physical, 0.55±0.29 for mental fatigue, 0.55±0.29 for reduced activity, and 0.44±0.22 for reduced motivation subscales. There were no statistically significant mean differences of general fatigue score between different age (p=0.64) and sex (p=0.20) groups. Mean general fatigue score between patients who had vasospasm (p=0.21) or any complication (p=0.68) after SAH did not differ statistically significantly from those who had not. Mean general fatigue score was statistically significantly higher in patients with poorer condition on admission (defined as Hunt and Hess grade >2) (p=0.02) and in patients with a longer period after SAH (p=0.02).
Conclusions. Fatigue is pronounced in patients who survive SAH. This is most evident in those patients who had poorer clinical condition on admission and worsened over time. General and physical fatigue were the most pronounced types of fatigue in our study group.

Keywords: fatigue, subarachnoid haemorrhage, good clinical outcome, long-term effect, complications.

 

Straipsnis anglų kalba su santrauka lietuvių k. | Article in English with Lithuanian summary

DOI: 10.15388/NS.2022.26.11

Atsisiųsti PDF | Download PDF

Copyright: © Neurologijos seminarai, 2022. Open Access. This article is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided you give appropriate credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Creative Commons license, and indicate if changes were made.

NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 | eISSN 2424-5917

Įrašo autorius Neurologijos seminarai