Cervikalinių arterijų disekacija: etiopatogenezė, klinikiniai simptomai, diagnostika ir gydymas (literatūros apžvalga)
Cervical artery dissection: ethiopathogenesis, symptoms, diagnosis and treatment (literature review)

Zagorskienė I., Paplauskaitė A., Valaikienė J.
Neurologijos seminarai 2020; 24(85): 173-181.

Santrauka

Nors kaklo arba cervikalinių arterijų disekacija (CAD) yra reta patologija, jauno ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems, patyrusiems galvos smegenų infarktą, ji nustatoma net iki 25 % atvejų. Manoma, kad savaiminę CAD lemia genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Dažniausiai liga debiutuoja vienpusiu kaklo, veido ar galvos skausmu, kuris gali būti lydimas galvos smegenų kraujotakos sutrikimo simptomų. Labai retais atvejais CAD pasireiškia vieno ar kelių apatinių galvinių nervų kompresine neuropatija. Diagnozuojant CAD, svarbiausia kliniškai įtarti patologiją. Disekaciją galima vizualizuoti atliekant ekstrakranijinę spalvinę duplekssonografiją, ultragarsinius duomenis patvirtinant ar atmetant įvairiais radiologiniais metodais, iš kurių tiksliausias – magnetinio rezonanso angiografija. Ūmaus galvos smegenų infarkto, asocijuoto su CAD, atveju galima taikyti intraveninę trombolizę, siekiant atkurti adekvačią galvos smegenų kraujotaką. Tuo tarpu pirminei ar antrinei galvos smegenų infarkto prevencijai skiriamas gydymas antiagregantais arba antikoaguliantais. Patikimų studijų rezultatų, įrodančių vienos ar kitos vaistų grupės pranašumą, iki šiol nėra. Atskirais atvejais, kartojantis išeminiams įvykiams ir blogėjant paciento būklei, gali būti taikomas endovaskulinis CAD gydymas. Apibendrinant, laiku diagnozavus ir skyrus tinkamą gydymą, CAD prognozė dažniausiai yra gera, mirštamumas ir disekacijos pasikartojimas – retas.

Raktažodžiai: kaklo arterijų disekacija, slankstelinės arterijos disekacija, miego arterijos disekacija, spalvinė duplekssonografija, magnetinio rezonanso angiografija, galvos smegenų infarktas.

 

Summary

Cervical artery dissection (CAD) is considered a rare disorder, but among young adults it is a common cause of stroke (causes about 25% of strokes in young adults). So far, the pathophysiology of spontaneous CAD is probably best described as an interaction of genetic and environmental factors. The most frequent symptom of CAD is headache or pain in the face or neck, which might be followed by symptoms of acute cerebral ischaemia. The diagnosis of CAD can be confirmed by various imaging techniques, but it has to be suspected by the clinician first. Acute stroke due to CAD can be treated with thrombolysis, and to prevent stroke (whether primary or secondary) anticoagulants or antiplatelets are used. Unfortunately, no consensus is made for the first-line treatment yet. Endovascular treatment is an alternative option for selected patients. Overall, prognosis of CAD is usually favorable, relapse of stroke is rare, and mortality rate is low.

Keywords: cervical artery dissection, vertebral artery dissection, carotid artery dissection, color duplex sonography, magnetic resonance angiography, stroke.

 

Straipsnis lietuvių kalba | Article in Lithuanian

DOI: 10.29014/ns.2020.24

Atsisiųsti PDF | Download PDF

Copyright: © Neurologijos seminarai, 2020. Open Access. This article is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided you give appropriate credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Creative Commons license, and indicate if changes were made.

NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 | eISSN 2424-5917

Įrašo autorius Neurologijos seminarai