Lietuvos neurologija neteko iškilios ir šviesios asmenybės – 2021 m. liepos 2 d. mirė docentė med. dr. Irena Avižonienė.

Doc. I. Avižonienė, kartu su bendražygiais, kūrė moderniosios lietuviškosios neurologijos istoriją. Ištisos studentų, rezidentų ir gydytojų neurologų kartos mokėsi ir tebesimoko iš lietuviško vadovėlio „Nervų ligos“, kurio abu leidimai (1979 m. ir 1998 m.) buvo parengti bendradarbiaujant ir vadovaujant docentei Irenai Avižonienei, monografijos „Paveldimos nervų – raumenų ligos“ (1990 m.) ir kt. leidinių, pamena jos paskaitas ir  pratybas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, vadovavimą VU MF studentų mokslinės draugijos nervų ligų sekcijai. Visi, pažinoję docentę I. Avižonienę, vertino, gerbė ir mylėjo jos jautrią sielą, išmintį, inteligenciją, pagarbą tiek studentui, tiek kolegai, tiek ligoniui.

Irena Avižonienė gimė 1926 m. balandžio 29 d. Biržų apskr. Nemunėlio Radviliškio miestelyje. Nors baigiant Biržų gimnaziją mokytojai, matydami polinkį choreografijai, siūlė rinktis menininko kūrybinį kelią, Irena pasirinko nuo pat vaikystės puoselėtą svajonę – tapti gydytoja. 1946 m. įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Studijų metai buvo sunkūs, dėka keistų atsitiktinumų ir slapstymosi pavyko išvengti tremties, kurioje jau buvo atsidūrusi visa šeima. 1952 m., jau mokantis VI kurso paskutiniame semestre, ji kaip „netarybinė studentė“ buvo pašalinta iš universiteto. Baigti studijas pavyko tik po „tautų vado“ mirties.

Nuo 1957 m. pradėjo dirbti gydytoja neurologe. 1964 m. konkurso keliu buvo priimta į VU Medicinos fakulteto Nervų ligų katedrą asistente. 1971 m. apsigynė medicinos daktaro disertaciją. 1975 m. suteiktas docento vardas. Po metų pirmoji medicinos fakultete pradėjo dėstyti medicinos genetiką. Be pedagoginio, gydomojo darbo savo didžiulę darbo patirtį apibendrino virš 80 mokslinių straipsnių, 4 monografijomis, kuriose nagrinėjamos nervų sistemos infekcinės ir paveldimos ligos.

Doc. Irena Avižonienė buvo aktyvi neurologų mokslinės draugijos narė, ilgus metus ėjo draugijos pirmininkės pareigas, apdovanota Lietuvos neurologų mokslinės draugijos garbės nario raštu. Buvo Lietuvos neurologų asociacijos garbės narė. Išėjusi į užtarnautą poilsį, nenutraukė ryšių su RVUL Neuroangiochirurgijos centru. Nuoširdžiai ir nesavanaudiškai dalijosi savo didele gydytojos, puikiai išmaniusios nervų ligų kliniką ir diagnostiką, patirtimi su jaunesniais kolegomis.

Lietuvos neurologų asociacijos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionės artimiesiems, draugams, buvusiems bendradarbiams.

Įrašo autorius Neurologijos seminarai