Optinio neuromielito spektro sutrikimas: epidemiologija, patogenezė, diagnostika, gydymas, prognozė
Neuromyelitis optica spectrum disorder: epidemiology, pathogenesis, diagnosis, treatment, and prognosis
Čemerkaitė J., Kaukėnaitė, Liutkevičienė R.
Neurologijos seminarai 2021; 25(87): 20-29.
Santrauka
Optinio neuromielito spektro sutrikimas (angl. Neuromyelitis optica spectrum disorder, NMOSD) yra reta uždegiminė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos (CNS) liga, pažeidžianti regos nervus ir nugaros smegenis. Pagrindinis NMOSD patogenetinis mechanizmas yra akvaporino-4 (AQP4), integralaus astrocitų plazminės membranos baltymo, ir antikūnų prieš akvaporiną-4 (AQP4-IgG) sąveika. Sergamumas NMOSD svyruoja nuo 0,039 iki 0,73/100 000 suaugusių gyventojų ir yra didžiausias Afrikoje bei Azijoje. Dažniausiai liga diagnozuojama 32-45 m. amžiuje, moterys serga dažniau. Kliniškai liga gali pasireikšti labai įvairiai. Tai priklauso nuo pažeistų CNS struktūrų. Dažniausiai pažeidžiamos vietos, kuriose AQP4 ekspresija yra gausiausia: nugaros smegenys, regos nervas, dorsalinė pailgųjų smegenų dalis, smegenų kamienas, gumburas ir pogumburis. Liga prasideda optinio neurito arba skersinio mielito simptomais, kiek rečiau – šių ligų deriniu. NMOSD diagnostika remiasi klinikiniais požymiais, magnetinio rezonanso tomografijos radiniais ir AQP4-IgG antikūnų nustatymu kraujo serume. Pradinis ūmaus NMOSD gydymas yra didelės metilprednizolono dozės, t. y. 1 gramas intraveniškai, tęsiamas nuo 3 iki 5 dienų. Recidyvų prevencijai išskiriami trys pirmo pasirinkimo vaistai: azatioprinas, mikofenolato mofetilis ir rituksimabas. Naujausiuose randomizuotuose klinikiniuose tyrimuose įrodytas ir kitų monokloninių antikūnų, tokių kaip inebilizumabas, satralizumabas, tocilizumabas ir ekulizumabas, skyrimo palaikomajam NMOSD gydymui efektyvumas ir saugumas. Veiksniai, lemiantys blogesnę ligos prognozę, yra pirmo priepuolio sunkumas, didesnis recidyvų skaičius per pirmuosius dvejus metus, vyresnis amžius ligos pradžioje, sąsajos su kitais autoimuniniais sutrikimais. Mirštamumas per pirmuosius dešimt metų po ligos diagnozavimo siekia 20-25 %. COVID-19 pandemijos metu iškyla daug iššūkių, susijusių su NMOSD pacientų ligos recidyvais, padidėjusia infekcijos rizika ir gydymo taktikos parinkimu šiuo kritiniu laikotarpiu.
Raktažodžiai: optinio neuromielito spektro sutrikimas, NMOSD, demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos, akvaporinas-4 (AQP4), AQP4-IgG, diagnostiniai kriterijai.
Summary
Neuromyelitis optica spectrum disorder (NMOSD) is a rare acute inflammatory disease of the central nervous system (CNS) predominantly affecting the optic nerve and the spinal cord. The main pathogenetic mechanism of NMOSD is the interaction of aquaporin-4 (AQP4), an integral astrocyte plasma membrane protein, and antibodies against aquaporin-4 (AQP4-IgG). The incidence of NMOSD ranges from 0.039 to 0.73 per 100,000 adult population, and the highest incidence estimates are associated with African and Asian ethnicities. The median age at presentation is 32-45 years, the disease affects women more often than men. Clinical manifestations of the disease depend on lesions in those areas of the CNS where AQP4 is most pronounced: spinal cord, optic nerves, dorsal medulla, brainstem, thalamus, and hypothalamus. Initially, NMOSD typically presents with optic neuritis or transverse myelitis, or, less commonly, a combination of both. Diagnosis of NMOSD is based on clinical symptoms, MRI findings, and detection of AQP4-IgG antibodies in serum. All acute attacks should be treated with high-dose intravenous methylprednisolone, i.e., 1 gram per day for three to five consecutive days. Maintenance treatment to prevent NMOSD relapses includes azathioprine, mycophenolate mofetil, and rituximab. Recent results of randomised clinical trials with monoclonal anti- bodies such as inebilizumab, satralizumab, tocilizumab, and eculizumab have proved their efficacy and safety in maintenance treatment of NMOSD. Factors leading to a worse prognosis include the severity of the first attack, higher number of relapses in the first two years, older age at the disease onset, and association with other autoimmune disorders. The overall 10-year mortality after diagnosis is 20-25%. Challenges in treating NMOSD during the COVID-19 pandemic include clinical relapses, susceptibility to infection, and disease management during this critical period.
Keywords: neuromyelitis optica spectrum disorder, NMOSD, demyelinating diseases of the central nervous system, aquaporin-4 (AQP4), AQP4-IgG, diagnostic criteria.
Straipsnis lietuvių kalba | Article in Lithuanian
DOI: 10.29014/ns.2021.03
Copyright: © Neurologijos seminarai, 2021. Open Access. This article is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided you give appropriate credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Creative Commons license, and indicate if changes were made.
NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 | eISSN 2424-5917