Regos suvokimo sutrikimai, sergant Parkinsono liga be demencijos
Disturbances of visual perception in non-demented patients with Parkinson’s disease

Timofejavaitė R., Vilda V., Liveikienė A., Kaladytė-Lokominienė R.
Neurologijos seminarai 2019; 23(81): 154-163.

Santrauka

Įvadas. Parkinsono liga (PL) – neurodegeneracinė liga, kurios plačiam ne motorinių simptomų spektrui priklauso regos suvokimo sutrikimai. Regos suvokimo sutrikimai dažniausiai laikomi progresuojančios PL komplikacija, kuri įspėja apie galimą psichozės iš­sivystymą ir lydinčią demenciją. Vizualinių haliucinacijų etiologija, sergant PL, paprastai būna multifaktorinė: jos siejamos su žemu regos aštrumu, ilga ligos trukme, kognityviniais sutrikimais, sutrikusiu kontrastiniu jautrumu ir susilpnėjusia spalvų diskriminacija bei varto­jamais dopaminerginiais preparatais. Duomenų apie haliucinacijas, sergant PL be demenci­jos, nėra daug, jos dažniau laikomos jatrogeninėmis.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Gautas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) administracijos leidimas atlikti mokslinį tiriamąjį darbą. Buvo apklausta 30 sava­rankiškų 1,0-3,0 stadija pagal Hoehn ir Yahr skalę PL be demencijos sergančių VULSK pacientų,19 vyrų ir 11 moterų. Kontrolinę grupę sudarė 30 asmenų, nesergančių neurodegeneracinėmis ligomis ir demencija (15 vyrų ir 15 moterų). Tyrimo dalyviai buvo apklausti re­miantis specialiai parengtu klausimynu apie regos suvokimo sutrikimus, Monrealio kognityvine skale (MoC A), ligoninei pritaikyta depresijos ir nerimo vertinimo skale (HAD). Įvertin­tas PL sunkumas pagal bendrą Parkinsono ligos sunkumo skalę (UPLVS), ligos trukmė ir vartojami vaistai. PL gydyti skirtų vaistų dozė buvo konvertuojama į levodopos ekvivalenti­nę dozę (LED). Sergantiesiems PL atliktas oftalmologinis ištyrimas, kurio metu gauti duo­menys apie spalvinį regėjimą, kontrastinį jautrumą, akispūdį ir tinklainės nervinių skaidulų storį (TNSS). Ieškant ryšio tarp įvairių veiksnių ir smulkių haliucinacinių reiškinių, buvo ly­ginamos tiriamoji ir kontrolinė grupės, išskirti tiriamosios grupės pogrupiai pagal haliucinacijų pasireiškimą.
Rezultatai. Tiriamojoje grupėje regos suvokimo sutrikimus patyrė 30 % apklaustųjų, o kontrolinėje – 10 % asmenų (p = 0,05). PL grupėje dažniausios haliucinacijos buvo kinetopsija ir pasažo tipo („passage“), taip pat buvo įvardinta objektų klaidinga identifikacija ir makropsija, o kontrolinėje grupėje – tik pasažo tipo haliucinacijos. 6,6 % PL grupės tiriamųjų patyrė daugiau nei vieno tipo smulkiąsias haliucinacijas. Haliucinacijas patyrė 20 % pacientų, kuriems diagnozuota vienpusė motorinė PL, 20 % generalizuota motorine PL sergančių tiriamųjų be posturalinio nestabilumo ir 50 % pacientų, kuriems būdingas su PL progre­savimu susijęs posturalinis nestabilumas. Reikšmingai skyrėsi tiriamosios ir kontrolinės gru­pės MoCA skalės bendras (p = 0,006), kalbos (p = 0,0026) ir vykdomosios funkci­jos (p = 0,0004) įverčiai. Lengvas kognityvinis sutrikimas diagnozuotas 40 % sergančių PL ir 10 % kontrolinių asmenų (p = 0,015). HAD nerimo poskalės 7 balus ir daugiau surinko 30 % pacientų, sergančių PL, ir 10 % kontrolinių tiriamųjų (p = 0,021). Nustatyta regos suvo­kimo sutrikimo ryšio tendencija su UPLVS protavimo, elgesio ir nuotaikos poskalės įverčiu (p = 0,050), kasdienės veiklos įverčiu (p = 0,064) ir kairiosios akies TNSS (p = 0,056). ROC kreivių analizės duomenimis, didžiausias specifiškumas haliucinacijoms nustatytas MoCA skalės įverčiui (AUC = 0,694; p = 0,005), HAD nerimo įverčiui (AUC = 0,697; p = 0,013) ir UPLVS dalies kasdienės veiklos įverčiui (AUC = 0,704; p = 0,030). Taikant logistinės regresijos modelį, nenustatyta regos suvokimo sutrikimo ryšio su amžiumi, PL truk­me ir stadija, depresijos skalės įverčiu, levodopos ekvivalentine doze, UPLVS bendru, moto­rinės ir komplikacijų poskalės įverčiais, motorinių simptomų lateralizacija, spalvinio regėji­mo sutrikimu, kontrastiniu jautrumu, akispūdžiu, regos aštrumu.
Išvados. PL be demencijos sergantys asmenys galimai dažniau nei nesergantys PL patyrė regos suvokimo sutrikimų. Šie sutrikimai dažniau pasireiškė išsivysčius posturaliniam ne­stabilumui. Lengvas kognityvinis sutrikimas, kalbos ir vykdomosios funkcijos sutrikimas dažniau diagnozuotas sergantiems PL nei kontrolinės grupės asmenims. Smulkieji haliuci­naciniai reiškiniai galimai susiję su mažesniu kairiosios akies TNSS, blogesniais UPLVS protavimo, elgesio ir nuotaikos bei kasdienės veiklos poskalių įverčiais. Tiriant PL pacientus dėl regos suvokimo sutrikimų, rekomenduojama įvertinti būklę pagal MoCA, HAD nerimo ir UPLVS kasdienės veiklos poskales. Norint patikslinti rezultatus, reikalingas didesnės im­ties tyrimas.

Raktažodžiai: Parkinsono liga, regos haliucinacijos, kinetopsija, makropsija, „passage“ ha­liucinacijos.

 

Summary

Background. Parkinson’s disease (PD) is a neurodegenerative disease associated with a wide spectrum of non-motor symptoms, including visual hallucinations. Disturbances of visual perception are usually considered to be a complication of PD progression predicting a probability of psychosis or coexisting dementia. Visual hallucinations have multifactorial etiology and are associated with lower visual acuity, long duration of the disease, cognitive disturbances, impaired contrast sensitivity, colour discrimination, and dopaminergic medications. There is limited data on hallucinations in PD without dementia, considering them mostly iatrogenic.
Materials and methods. The permission to perform the study was received at Vilnius University Hospital Santaros Klinikos (VUHSK). 30 self-contained patients of VUHSK with PD without dementia staged 1.0-3.0 according to Hoehn and Yahr scale (19 males and 11 females) were interviewed. The control group consisted of 30 subjects (15 males and 15 females) without neurodegenerative diseases and dementia. All participants were evaluated by means of a specially designed questionnaire on disturbances of visual perception, Montreal Cognitive Assessment (MoCA), and Hospital Anxiety and Depression scale (HAD). Clinical data included the burden of PD according to Unified Parkinson’s Disease Rating Scale (UPDRS), the duration of PD, and currently used medications. The dose of dopaminergic medications was converted to Levodopa Equivalent Dose (LED). Patients underwent ophthalmological examination which provided data on colour discrimination, contrast sensitivity, eye pressure, and retinal ganglion cell layer thickness (RGCL). The relations between minor hallucinations and clinical factors were investigated by comparison of PD and control groups, and PD group.
Results. 30% of PD patients and 10% of control subjects experienced disturbances of visual perception (p=0.05). The most common visual hallucinations among non-demented patients with PD were kinetopsia and passage hallucinations, more rare – misidentification of objects and macropsia; controls named only passage hallucinations. 6.6% of PD patients named more than one type of minor hallucinations. Hallucinations occurred in 20% of PD patients with unilateral motor symptoms, 20% of patients with bilateral motor disease without postural instability, and 50% of subjects with postural instability caused by progression of PD. The difference of MoCA total score (p=0.006), language (p=0.0026) and executive function (p=0.0004) scores between the groups was statistically significant. 40% of PD patients and 10% of controls were diagnosed with mild cognitive impairment (p=0.015). 30% of PD patients and 10% of control subjects scored 7 points or above in HAD anxiety subscale (p=0.021). The possible link between disturbances of visual perception and UPDRS Mentation, Behavior and Mood subscore (p=0.05), Activities of Daily Living subscore (p=0.064), and RGCL thickness of the left eye (p=0.056) was determined. ROC analysis revealed the highest sensitivity and specificity in visual hallucinations of MoCA score (AUC=0.694; p=0.005), HAD anxiety subscore (AUC=0.697; p=0.013), and UPDRS Activities of Daily Living (ADL) subscore (AUC=0.704; p=0.030). The logistic regression did not reveal significant relations between disturbances of visual perception and age, PD duration and stage, HAD depression subscore, LED, UPDRS total, motor and complications scores, motor lateralisaton, impaired colour discrimination, contrast sensitivity, eye pressure, and visual acuity.
Conclusions. Non-demented PD patients experienced disturbances of visual perception probably more frequently than control subjects. These disturbances developed more frequently in case of postural instability. Mild cognitive impairment, disorders of language and executive function were diagnosed more frequently in PD group. Minor hallucinatory phenomena were probably related to thinner RGCL of the left eye and worse UPDRS scores in parts Mentation, Behavior and Mood, and ADL. We recommend that examination of PD patients for disturbances of visual perception include MoCA, HAD anxiety, and UPDRS ADL subscales. A larger sample study is required to obtain re- sults of higher significance.

Keywords: Parkinson’s disease, visual hallucinations, kinetopsia, macropsia, passage hallucinations.

 

Straipsnis lietuvių kalba | Article in Lithuanian

DOI: 10.29014/ns.2019.21

Atsisiųsti PDF | Download PDF

Copyright: © Neurologijos seminarai, 2019. Open Access. This article is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided you give appropriate credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Creative Commons license, and indicate if changes were made.

NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 | eISSN 2424-5917

Įrašo autorius Neurologijos seminarai