Potrauminės epilepsijos ypatumai
Characteristics of post-traumatic epilepsy
Šmigelskytė A., Remenčiūtė M., Gelžinienė G., Jurkevičienė G.
Neurologijos seminarai 2018; 22(77): 188-193.
Santrauka
Įvadas. Potrauminė epilepsija – galvos smegenų traumos (GST) sukeltas centrinės nervų sistemos sutrikimas, kuriam būdingas ilgalaikis polinkis kartotis epilepsijos priepuoliams (EP). GST yra dažniausia jaunų suaugusiųjų epilepsijos priežastis ir svarbus rizikos veiksnys vaikams, didinantis tikimybę susirgti 7 kartus. Potrauminė epilepsija Europos valstybėse sudaro nuo 2 iki 16 % visų epilepsijos atvejų. Tai yra ir viena sunkiausiai gydomų epilepsijos formų – net trečdaliui pacientų gydymas vaistais neefektyvus. Dėl šios priežasties neigiamai paveikiama pacientų gyvenimo kokybė, didėja sergamumas depresija ir nerimu.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Atlikta retrospektyvi LSMUL KK Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje 2014–2015 m. dėl potrauminės epilepsijos gydytų pacientų ambulatorinių kortelių duomenų analizė. Rinkti demografiniai (amžius, lytis) ir klinikiniai (GST sunkumas, laikotarpis nuo GST iki EP pasireiškimo, EP dažnis, gydymas vaistais nuo epilepsijos (VNE)) duomenys. Gautų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant „Microsoft Excel“ ir SPSS 23 programas.
Rezultatai. Tiriamųjų grupėje (n = 76) buvo 33 (43,3 %) moterys ir 43 (56,7 %) vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 45,2 ± 11,9 m. Laikotarpis nuo GST iki EP pasireiškimo vidutiniškai truko 5,5 ± 7,6 m. Per pirmuosius metus po GST EP pasireiškė 29 tiriamiesiems (38,2 %), per antruosius – 11 (14,5 %), per trečiuosius ir vėliau – 36 (47,3 %). Nenustatyta koreliacija tarp tiriamųjų amžiaus GST metu ir laikotarpio nuo GST iki EP pasireiškimo (r = – 0,01, p > 0,05). EP pasireiškė praėjus 8,0 ± 9,3 m. po lengvos GST, po vidutinės ar sunkios GST – 4,8 ± 7,7 m. (p > 0,05). EP ≥ 1 k./sav. kartojosi 2 (22,2 %) tiriamiesiems, patyrusiems lengvą GST, ir 3 (7,3 %) tiriamiesiems, patyrusiems vidutinę ar sunkią GST (p > 0,05); atitinkamai, < 1 sav. – ≥ 1 mėn. – 0 ir 10 (24,4 %); < 1 k./mėn. – 7 (77,8 %) ir 28 (68,3 %) (p > 0,05). Amžiaus vidurkis GST metu 1 VNE gydomų tiriamųjų buvo 26,3 ± 15,0 m., 2 VNE – 19,3 ± 12,3 m., 3 ir daugiau VNE – 14,6 ± 7,0 m. (p < 0,05). 1 VNE gydomų tiriamųjų amžiaus vidurkis GST metu skyrėsi nuo gydomų 2 ir 3 ar daugiau VNE (p < 0,05). Vienu VNE gydomi tiriamieji EP vidutiniškai patyrė 10,7 ± 19,0 priepuolių per metus, 2 VNE – 15,1 ± 26,6 priepuolio per metus, 3 ir daugiau VNE – 51,1 ± 54,0 priepuolius per metus (p < 0,05). Trimis ar daugiau VNE gydomi tiriamieji EP patirdavo dažniau nei gydomi 1 arba 2 VNE (p < 0,05).
Išvados. EP prasidėdavo praėjus vidutiniškai 5 m. po GST. Per pirmuosius metus – trečdaliui, praėjus 3 m. ir daugiau – pusei tiriamųjų. Maždaug dešimtadalis patirdavo labai dažnus EP (daugiau kaip 1 k./sav.). Sąsaja tarp lyties, amžiaus GST metu, GST sunkumo ir laikotarpio nuo GST iki EP pasireiškimo nenustatyta, tačiau buvo stebima kryptinga tendencija EP pasireikšti ankstesniu laikotarpiu, jei tiriamasis patyrė vidutinę ar sunkią GST. Sąsaja tarp EP dažnio ir tiriamųjų lyties, amžiaus, amžiaus GST metu, traumos sunkumo ir laikotarpio nuo GST iki EP pasireiškimo nenustatyta. Sąsaja tarp lyties, GST sunkumo ir VNE skaičiaus taip pat nenustatyta. Vienu VNE gydomų tiriamųjų amžiaus vidurkis GST metu buvo didesnis nei gydomų dviem, trimis ar daugiau VNE. Trimis ir daugiau VNE gydomi tiriamieji dažniau patyrė EP, nei gydomi vienu ar dviem VNE.
Raktažodžiai: potrauminė epilepsija, galvos smegenų trauma, epilepsija, vaistai nuo epilepsijos.
Summary
Background. Post-traumatic epilepsy is defined as a disorder of the central nervous system characterized by recurrent epileptic seizures (ES) due to traumatic brain injury (TBI). TBI is the most common cause of epilepsy in young adults and an important risk factor for children, increasing the risk of epilepsy 7 times. Estimated proportion of presumed causes of incident epilepsy related to TBI ranges between 2% and 16% in European countries. Post-traumatic epilepsy is difficult to treat – in a third of cases treatment with antiepileptic drugs is ineffective. Patients with post-traumatic epilepsy have a reduced quality of life; the incidence of depression and anxiety among them is higher than in the general population.
Materials and methods. A retrospective study of patients treated for post-traumatic epilepsy in the LSMUL KK Department of Neurology in 2014–2015 was performed. Demographical (age, sex) and clinical (sever ity of TBI, onset period of epilepsy after TBI, ES frequency, antiepileptic drugs) data were collected. Statistical analysis was performed using “Microsoft Excel” and SPSS 23.
Results. There were 76 subjects: 33 (43.3%) women and 43 (56.7%) men. Mean age – 45.2±11.9 years. The average onset period of epilepsy after TBI was 5.5±7.6 years. Within the first year after TBI, epileptic seizures started to 29 (38.2%) subjects, within the second year to 11 (14.5%), and within the third year or later to 36 (47.3%) subjects. No correlation between the age at the time of TBI and the onset period of epilepsy after TBI was observed (r=-0.01, p>0.05). Epileptic seizures occurred within 8.0±9.3 years after mild TBI and within 4.8±7.7 years after moderate/severe TBI (p>0.05). Epileptic seizures occurred ≥1 time per week to 2 (22.2%) subjects that had experienced mild TBI and to 3 (7.3%) sub jects that had experienced moderate/severe TBI (p>0.05); respectively <1 time per week – ≥1 time per month – 0 and 10 (24.4%); <1 time per month – 7 (77.8 %) and 28 (68.3%) (p>0.05). The average age of subjects at the time of TBI treated with one antiepileptic drug was 26.3±15.0 years, 2 antiepileptic drugs – 19.3±12.3 years, 3 and more antiepileptic drugs – 14.6±7.0 years (p<0.05). The average age of subjects at the time of TBI treated with one antiepileptic drug differed from that of subjects treated with two and three or more antiepileptic drugs (p<0.05). Subjects treated with one antiepileptic drug experienced 10.7±19.0 seizures per year; 2 antiepileptic drugs – 15.1±26.6 seizures per year; 3 and more antiepileptic drugs – 51.1±54.0 seizures per year (p<0.05). Subjects treated with 3 or more antiepileptic drugs experienced epileptic seizures more frequently than subjects treated with 1 or 2 antiepileptic drugs (p<0.05).
Conclusions. Epileptic seizures usually occurred within 5 years after TBI: within the first year they occurred in one third and after 3 and more years in half of the subjects. About 10% of subjects experienced frequent seizures (≥1 time per week). No correlation between sex and age at the time of TBI and the onset period of epilepsy after TBI was observed although a tendency to develop epileptic seizures earlier was observed in patients that had experienced moderate or severe TBI. No correlation between the frequency of epileptic seizures, subject age, sex, age at the time of TBI, severity of TBI, and the onset period of epilepsy after TBI was observed. Correlation between sex, severity of TBI and the number of antiepileptic drugs was not observed. The average age of subjects treated with one antiepileptic drug was lower than that of subjects treated with two, three or more antiepileptic drugs. Subjects treated with three and more antiepileptic drugs experienced more epileptic seizures than subjects treated with one or two antiepileptic drugs.
Keywords: post-traumatic epilepsy, traumatic brain injury, epilepsy, antiepileptic drugs.
Straipsnis lietuvių kalba | Article in Lithuanian
DOI: 10.29014/ns.2018.23
Copyright: © Neurologijos seminarai, 2018. Open Access. This article is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits unrestricted use, distribution, and reproduc tion in any medium, provided you give appropriate credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Cre ative Commons license, and indicate if changes were made.
NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 | eISSN 2424-5917