1999 m. Nr. 4(8)

Budrys V., Obelienienė D.
Neurologijos seminarai 1999; 4(8): 5-7.

Pacientas, besiskundžiantis galvos skausmu, yra tarsi medicinos našlaitis. Jei galvos skausmas yra priepuolinis ir praeinantis – toks pacientas yra laimingesnis, tačiau ir dėl tokių skausmų jam ne kartą teko lankytis pas akių, ausų-nosies-gerklės gydytojus, neurologą, stomatologą, psichiatrą, manualinės terapijos specialistą, pagaliau – gydytis sanatorijose. Tokiam pacientui ne kartą buvo atlikti įvairūs rentgenologiniai, laboratoriniai tyrimai, regos korekcija, masažai, dantų ekstrakcijos, – ir labai dažnai pasirodydavo, kad visa tai neturėjo jokio poveikio, ligonis ir toliau likdavo gyventi su "savo galvos skausmu".

Russell C. Packard [1]

Tarp visų skausmo rūšių, kuriuos patiria žmonija, galvos skausmas, be abejonės, yra pats dažniausias [2]. Dalis žmonių patiria atsitiktinius, epizodinius ar įkyrius galvos skausmus, kitiems galvos skausmas gali būti pirmasis simptomas negalią sukeliančios lėtinės ligos ar gyvybei pavojingos būklės. Galvos skausmų priežastys, dažnis ir padariniai yra labai įvairūs. Apie 90% visų galvos skausmų yra pirminiai arba idiopatiniai galvos skausmai, ir tik apie 10% sudaro antriniai, simptominiai, "bloga pranašaujantys" (angl. sinister ) galvos skausmai [3]. Šiuos 10% sudarančius antrinius galvos skausmus gydytojai dažniausiai sugeba diagnozuoti, nors jų pavadinimas "bloga pranašaujantys" jau sako, kad tai gali būti grėsmingos gyvybei ligos ar būklės simptomas. Tokius galvos skausmus gali sukelti galvos smegenų trauma ar jos padariniai, uždegiminės smegenų ir jų dangalų ligos, įvairios vidaus organų ir jutiminių analizatorių ligos, bei intoksikacijos. Šiuos galvos skausmus padeda diagnozuoti galvos smegenų kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ir kiti paraklinikiniai bei laboratoriniai tyrimo metodai. B. K. Rasmussen studijos duomenimis [4], dažniausiai antrinių galvos skausmų priežastis yra alkis (badavimas) ir nosies – sinusų ligos (lentelė).

Lentelė. Dažniausių galvos skausmų paplitimo palyginimas (pagal B. K. Rasmussen ir kt. [4])

Russell C. Packard žodžiai straipsnio pradžioje yra skiriami daugumai idiopatinių arba pirminių galvos skausmų, kurių diagnostikoje svarbiausią vaidmenį vaidina ligonio apklausa ir išsamus ligos anamnezės surinkimas.

Dažniausios idiopatinių skausmų rūšys yra įtampos tipo galvos skausmas ir migrena. B. K. Rasmussen studijos, kuri pirmoji atlikta remiantis dabartine galvos skausmų klasifikacija, duomenimis migrena serga 6% vyrų ir 15% moterų [4]. Amerikos migrenos studijos duomenimis migrena serga 17,6% moterų ir 6% vyrų [5], Prancūzijoje – 11,9% moterų ir 4% vyrų [6].

Galvos skausmai vargina žmoniją nuo pat civilizacijos pradžios. Kaukolės trepanacijos, kaip neurochirurginio gydymo metodo žymės, yra rastos neolito eros (7000 m. pr. Kr.) žmogaus kaukolėje. Šis gydymo metodas buvo taikomas, siekiant išvaryti iš galvos demonus ir piktas dvasias, kurie buvo laikomi galvos skausmų, psichinių sutrikimų ir epilepsijos priežastimi.

Jau I a. pr. Kr. senovės egiptiečių papirusuose randamas gydymo nuo migreninių, neuralginių ir "šaudančių" galvos skausmų aprašymas [7]. Migrenos klinikinius simptomus pirmasis pakankamai detaliai aprašė Arataeus iš Cappadocios (I a. pr. Kr.). Arataeus galvos skausmus suskirstė į nedidelio intensyvumo bei trukmės, pavadindamas juos "Cephalalgia", ir į intensyvius bei lėtinius– juos pavadino "Cephalea". Galenas įvedė terminą "hemicrania", kuris dažnai vartojamas ir mūsų dienomis. Dabartinis terminas "migrena", atrodo, yra Galeno termino trumpinys. Ir vėlesniais amžiais įvairūs autoriai aprašinėjo vis naujas migrenos rūšis bei patarinėjo įvairius gydymo būdus. Tik XIX a. atsirado pirmosios teorijos, aiškinančios migrenos patogenezę ir padariusios įtaką šių dienų mokslui.

1883 m. Vokietijoje Eulenberg, pirmą kartą migrenos priepuoliams gydyti panaudojęs skalsių alkaloidus (ergotus), padėjo pamatus kraujagyslinei migrenos patogenezės teorijai, kurią 1938 m. patvirtino ir įteisino John Graham ir Harold Wolff. Vėliau Ray ir Wolff (1940) studijos įrodė, kokios galvoje yra skausmui jautrios struktūros ir skausmo perdavimo keliai [8]. Tai padėjo pagrindus šiandieninei idiopatinių galvos skausmų trigeminovaskulinei teorijai. Šie atradimai XX a. antroje pusėje greitai stimuliavo galvos skausmo biochemijos procesų studijas. Buvo įrodyta, kad idiopatinių galvos skausmų proceso moduliavime yra labai svarbūs serotoninas, substancija P, CGRP (su kalcitonino genu susijęs peptidas) ir VIP (vazoaktyvus intestinalinis peptidas). Šie atradimai padėjo pagrindus ir šiuolaikiniam galvos skausmų gydymui. 1920 m. buvo kliniškai įteisintas pirmasis patogenezinis migrenos priepuolių gydymas skalsių alkaloidais [9]. Buvo įrodytas vazokonstrikcinis šio vaisto poveikis galvos smegenų kraujagyslėms migrenos priepuolio metu, apspręstas agonistinio poveikio į serotonino (5 HT) receptorius. Remdamiesi 5 HT receptorių studijomis, Pat Humphrey ir jo kolegos 1988 m. susintezavo ir pristatė naujos eros migrenos vaistą sumatriptaną, kuris atvėrė kelią dabar jau žinomiems kitiems naujiems "triptanams": zolmitriptanui, naratriptanui, rizatriptanui, avatriptanui, eletriptanui, almotriptanui.

Galvos skausmo klinikos, patogenezės ir gydymo istorinis kelias buvo ilgas ir nelengvas. Paskutiniųjų dviejų dešimtmečių pažangą lėmė didžiulis ir koncentruotas dėmesys šiai problemai. 1981 m. įkurta Pasaulinė Galvos Skausmų Asociacija (PGSA), 1991 m. – Europos Galvos Skausmų Federacija (EGSF), daugybė įvairių migrenos mokslinių tyrimų grupių bei specializuotų klinikų įvairiose šalyse.

Galvos skausmų studijos ir pažanga šioje srityje stimuliuoja ir pačių ligonių aktyvumą. Vis daugiau žmonių, sergančių migrena ar kitais galvos skausmais, jungiasi į sergančiųjų asociacijas ir draugijas.

Šis tarptautinis judėjimas rado atgarsį ir Lietuvoje. 1993 m. įkurta Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacija (LGSSA), esanti PGSA ir EGSF narė. LGSSA tikslas – mokyti Lietuvos gydytojus bei medicininę visuomenę geriau diagnozuoti, gydyti įvairius galvos skausmus, organizuoti mokslinį tiriamąjį bei švietėjišką darbą, stimuliuoti pažangą, remiantis tarptautiniu patyrimu. 1999 m. įsikūrė ir Nacionalinė galvos skausmais sergančiųjų asociacija "Vaivorykštė", kurios tikslas padėti šiomis ligomis sergantiems gydymo, diagnostikos, medicininės, socialinės ir darbinės reabilitacijos klausimais.

Atsiradus moderniems tyrimo metodams medicinoje, juos imta plačiai taikyti tiek eksperimentinėse, tiek klinikinėse galvos skausmų studijose. Tai kompiuterinė ir magnetinio rezonanso tomografija, vieno fotono emisijos ir pozitronų emisijos tomografija (SPECT ir PET), transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir magnetoelektroencefalografija (MEG). Šios metodikos migrenos srityje naudojamos dviem kryptimis, t.y., išsiaiškinti migrenos priepuolio ir fundamentalias migrenos, kaip ligos, priežastis. PET tyrimai jau padėjo išsiaiškinti kraujotakos ir metabolizmo skirtumus CNS dalyse auros ir galvos skausmo metu. Tolesnis šių tyrimų panaudojimas, manoma, turėtų būti kompleksinis, kuris leis tirti tam pačiam pacientui galvos smegenų elektrofiziologiją, kraujotaką ir metabolizmą. Jeigu trigeminovaskulinės sistemos tyrimai padeda spręsti   galvos skausmų priepuolių gydymo uždavinius, tai galvos smegenų kompleksiniai radiologiniai tyrimai greičiausiai bus raktas idiopatinių galvos skausmų patogenezei, klinikai ir profilaktikai išaiškinti.

Galvos skausmai mūsų visuomenei yra su didelėmis išlaidomis susijusi problema. Gaila, kad šiandien dar negalime pateikti tokių ekonominių paskaičiavimų Lietuvoje. JAV migrenos studija parodė, kad 25% sergančiųjų migrena per mėnesį būna daugiau negu keturi, o 35% pacientų – 1-3 sunkūs migrenos priepuoliai [5]. Šios studijos duomenimis, net 84% sergančiųjų migrena nurodo su šia liga susijusią negalią, o trečdalis iš jų priepuolių metu yra visiškai bejėgiai, privalo gulėti lovoje, o pasibaigus priepuoliui baiminasi, kad jis gali pasikartoti, trukdyti šeimyniniam gyvenimui ir sužlugdyti planus ateičiai. Įrodyta, kad migrena sukelia panašią fizinės sveikatos negalią kaip ir artritas ar cukrinis diabetas, bet negalia, turinti įtakos darbingumui, asmenybės aktyvumui bei protiniam pajėgumui yra daug didesnė nei sergant kitomis lėtinėmis ligomis [10]. B. K. Rasmussen duomenimis, 32% vyrų ir 49% moterų kasmet buvo priversti nenuvykti į darbą dėl migrenos priepuolio, o 40% vyrų ir 50% moterų migrena sumažino darbo efektyvumą [4]. JAV sukeltas darbo produktyvumo sumažėjimas įvertinamas daugiau nei 10 milijardų JAV dolerių per metus, be to, sergantieji migrena išnaudoja 2-5 kartus daugiau sveikatos priežiūros resursų nei kiti pacientai [11]. Didžioji dalis analgetikų yra sunaudojama galvos skausmui malšinti, 24% žmonių bent kartą per 2 savaites malšina galvos skausmą analgetikais [12].

Šiandien mums, gydytojams, svarbu, kad pagaliau turime PGSA galvos skausmų klasifikacijos komiteto 1988 m. parengtos išsamios galvos skausmų klasifikacijos lietuvišką variantą [13]. Šiame žurnalo numeryje pirmą kartą pateikiame ir šios klasifikacijos pritaikymo TLK – 10 galvos skausmų klasifikacijai lietuvišką vertimą [14].

Dabartinės galvos skausmų klasifikacijos, deja, nėra tobulos. Rengiami nauji patikslinti jų leidimai, pasirodysiantys artimiausiais metais. Tačiau, kol nebus pilnai išaiškinta idiopatinių galvos skausmų patogenezė, tol nebus ir galutinės unifikuotos galvos skausmų klasifikacijos, ir vieningo gydymo modelio. Mokslininkai – "migrenologai" tai tikisi atskleisti artimiausią dešimtmetį.

Šį "Neurologijos seminarų" numerį skirdami galvos skausmų problemoms gvildenti, tikimės, kad Lietuvos gydytojai praturtins savo žinias apie nūdienos galvos skausmo supratimą ir gydymą, stimuliuos galvos skausmų studijas, pagerins besiskundžiančiųjų galvos skausmais būklę ir mūsų ligoniai nebeišgyvens tokių jausmų, kuriuos aprašė Iolanthe [15]:

"Kada tu prabundi prislėgtas galvos skausmo
Ir guli ramiai bijodamas pajudėti,
Bet kokie žodžiai, pasakyti šiai būsenai išreikšti,
Bus atleisti tau be abejonės."

LITERATŪRA

1. Russell C. Packard. Headache – the size of problem. Headache 1979; 19: 370.
2. Adams RD, Maurice Victor. Headache and other craniofacial pains. In: Principles of Neurology, 5th ed. McGraw-Hill, Inc. Health Professions Division, 1993; 148.
3. Silberstein SD, Lipton RB, Goadsby PJ. Headache in clinical practice. Oxford: Isis. Medical Media, 1998; iv.
4. Rasmussen BK, Jensen R, Schroll M, et al. Epidemiology of headache in a general population – a prevalence study. J Clin Epidemiol 1991; 44: 1147-57.
5. Stewart WF, Lipton RB, Celentino DD, et al. Prevalence of migraine headache in United States. JAMA 1992; 267: 64-9.
6. Henry P, Michel P, Brochet B, et al. A nationwide survey of migraine in France: prevalence and clinical features in adults. Cephalalgia 1999; 12: 229-37.
7. Alvarez W.C. Was the sick headache in 3000 BC. Gastroenterology 1945; 5: 524.
8. Ray BS, Wolf HG. Experimental studies on headache. Pain sensitive structures of the head and their significance in headache. Arch Surg 1940; 41: 813.
9. Silberstein SD. Pharmacology of ergotamine and dihydroergotamine. Headache 1997; 37(1): 15-25.
10. Solomon G. Advances in sumatriptan: nasal spray and pharmacoeconomic data. (Abstract book). Third European Headache Federation Conference. Sardinia, 1996; 3.
11. Osterhaus JT, Gutterman DL, Plachetka JR. Health care resources and last labor costs of migraine headaches in the United States. Pharmacoeconomics 1992; 2: 67-76.
12. Ziegler DK. Headache: public health importance. Neurol Clin 1990; 8(4): 781-91.
13. Galvos skausmų, galvinių nervų, neuralgijų ir veido skausmų klasifikacija ir diagnostiniai kriterijai. (Pasaulinės galvos skausmų asociacijos Galvos skausmų klasifikacijos komitetas). Vertė ir sudarė D. Obelienienė. 1-asis leid. 1997.
14. ICD – 10 Guide for Headaches. Cephalalgia 1997; 17 Suppl 19: 1-5.
15. Gilbert WS. Love, Unrequited, Robs Me of My Rest (The nightmare Song from Iolanthe)

Jatužis D., Budrys V.
Neurologijos seminarai 2000; 1(9): 7-16.

Parkinsono liga (PL) yra viena iš dažniausių neurodegeneracinių ligų. Ja serga maždaug 300 iš 100 000 gyventojų. Pagrindinis biocheminis defektas, sukeliantis PL reiškinius, yra ryškus dopamino (DA) trūkumas striatum sistemoje dėl dopaminerginių substantia nigra pars compacta neuronų sunykimo. Pagrindiniams motoriniams simptomams priskiriami bradikinezija, rigidiškumas, tremoras ir posturalinis nestabilumas. Nė vienas atskiras klinikinis simptomas nėra pakankamai patikimas, diferencijuojant PL nuo kitų ligų, sukeliančių parkinsonizmą. Diagnostikos tikslumas pagerėja naudojant kriterijus, pagrįstus klinikinių simptomų kombinacijomis. Straipsnyje pateikiama klinikinė diagnostinė PL klasifikacija, kurioje pagal diagnozės patikimumą išskiriama galima, tikėtina ir patvirtinta PL. Galimai ir tikėtinai PL diagnozei nustatyti pakanka klinikinių kriterijų. Patvirtintai PL diagnozei privalomas histopatologinis tyrimas atlikus autopsiją, kadangi jo metu pasitvirtina tik apie 75% klinikinių PL diagnozių.

Raktažodžiai: Parkinsono liga, rizikos veiksniai, etiopatogenezė, dopaminas, klinikiniai simptomai, diagnostiniai kriterijai

Obelienienė D.
Neurologijos seminarai 1999; 4(8): 8-14.

Straipsnyje apžvelgiama visų migrenos rūšių klinika, nurodomi formalūs diagnostiniai kriterijai, remiantis Tarptautine galvos skausmų asociacijos klasifikacija. Pateikiamas migrenos su aura palyginimas su naujomis migrenai priskiriamomis rūšimis, CADASIL sindromu ir migrena su baltosios smegenų medžiagos pokyčiais.

Raktažodžiai: migrena, galvos skausmas, aura, CADASIL

Jatužis D., Budrys V., Jatužienė D.
Neurologijos seminarai 1999; 4(8): 15-21.

Migrenos priepuoliai daugeliui moterų yra susiję su estrogenų koncentracijos svyravimais, tačiau tikra menstruacinė migrena pasitaiko tik 8-14% sergančiųjų migrena. Moterims migrena padažnėja prasidėjus menstruacijoms; priepuolius gali provokuoti sumažėjusi estrogenų koncentracija prieš menstruacijas; migrenos eiga paprastai pagerėja nėštumo metu. Sumažėjusi estrogenų gamyba perimenopauzėje gali iššaukti migrenos pablogėjimą, tačiau menopauzės metu ji dažnai palengvėja. Menstruacinės migrenos patogenezėje išskiriami 2 svarbūs mechanizmai: estrogenų lygio kritimas ciklo pabaigoje ir prostaglandinų hipersekrecija prasidėjus menstruacijoms. Straipsnyje aptariami abortyvinio ir specifinio profilaktinio hormoninio gydymo klausimai.

Raktažodžiai: migrena, menstruacinis ciklas, estrogenai, nėštumas, oraliniai kontraceptikai, menopauzė

Neverauskas J.
Neurologijos seminarai 1999; 4(8): 22-26.

Įtampos galvos skausmą ligoniai apibūdina kaip spaudžiantį ar veržiantį. Intensyvumas gali būti nedidelis arba vidutinis. Jo lokalizacija - bilateralinė. Ligoniui nepasireiškia fotofobija, fonofobija ir pykinimas. Skausmas nesustiprėja nuo įprasto fizinio krūvio (kaip atsitinka sergant migrena), jį gali išprovokuoti daugybė faktorių. Įtampos galvos skausmai yra vieni dažniausių. Juos gydant reikia pašalinti skausmo priežastį. Viena iš dažniausių šio skausmo priežasčių yra distresas. Nors streso visiškai pašalinti neįmanoma, tačiau nefarmakologiniais (relaksacinės technikos, TENS, grįžtamojo ryšio terapija) ir farmakologiniais metodais galima sumažinti jo fizinį poveikį. Lėtiniai įtampos tipo galvos skausmai gydomi tricikliais antidepresantais (veiksmingiausiu laikomas amitriptilinas), beta adrenoblokatoriais, bušpironu. Stiprus skausmų priepuolis šalinamas analgetikais arba nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais.

Raktažodžiai: galvos skausmas, įtampos tipo galvos skausmas, migrena, tricikliai antidepresantai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai.

Obelienienė D.
Neurologijos seminarai 1999; 4(8): 27-31.

Kaklo pažeidimų sukeltas galvos skausmas medicinoje iki šiol yra kontraversinė problema. Straipsnyje pateikiamas trumpas istorinis šių dienų požiūrio į šios rūšies galvos skausmų klasifikaciją, patofiziologiją, kliniką pagrindimas. Aprašomi pagrindinių kaklinių galvos skausmų tipai: sąlygoti deformuojančios stuburo spondiliozės, reumatoidinio artrito, kraniocervikalinės srities anomalijų bei tumorų, didžiojo pakaušio nervo neuralgijos. Rašoma apie mažai žinomą Lietuvos gydytojams hiperekstenzinę – hiperfleksinę (kirčio) traumą, tokias traumas patyrusių asmenų galvos skausmo atsiradimo dažnis palyginamas su Lietuvoje atliktos epidemiologinės studijos "Kirčio traumos epidemiologija Kauno m." duomenimis. Pateikiama trumpa kaklinių galvos skausmų šiandieninio gydymo samprata ir rekomendacijos.

Raktažodžiai: galvos skausmas, kaklo pažeidimai, kirčio trauma

Vaičienė N.
Neurologijos seminarai 1999; 4(8): 32-36.

Vaikų ir paauglių galvos skausmas yra dažnas simptomas ir aktuali medicinos problema. Dažniausiai jį sukelia migrena, rečiau – įtampos tipo bei antriniai galvos skausmai. Straipsnyje rašoma apie galvos skausmų paplitimą tarp vaikų, klinikos bei eigos ypatumus, diferencinę diagnostiką, galvos skausmo matavimo būdus ir gydymo principus.

Raktažodžiai: vaikas, paauglys, skausmas, galvos skausmas, migrena, gydymas

Danilevičiūtė V.
Neurologijos seminarai 1999; 4(8): 37-40.

Skausmas yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl ko kreipiamasi į gydytojus. Paprastai skausmas sutrikdo bendrą individo funkcionavimą. Anksčiau, norint apibūdinti neaiškios prigimties skausmą, buvo vartojami įvairūs terminai: atipinis skausmas, psichogeninis skausmas, somatoforminis skausmas. Pastaraisiais metais psichiatrijoje vartojamas terminassomatoforminis skausmas. Galvos skausmas yra vienas iš somatoforminių sutrikimų simptomų (t.y. nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimo, somatizacijos sutrikimo ir kt.). Somatoforminis  galvos skausmas paprastai yra ilgalaikis. Dėl šios priežasties labiau kalbama apie šio sutrikimo valdymą negu gydymą. Ligoniams su galvos skausmais būtina tiksliai nustatyti diagnozę. Pagrindinis požiūris į tokių ligonių gydymą turėtų būti biopsichosocialinis.

Raktažodžiai: didžioji depresija, galvos skausmas, somatinis nerimas, somatoforminis sutrikimas, biopsichosocialinis požiūris

Vaičienė N.
Neurologijos seminarai 1999; 4(8): 41-45.

Migrena ir epilepsija yra komorbidiškos būklės. Šiuolaikiniai tyrinėtojai pripažįsta jas kaip atskiras ligas, kurios tam tikrais atvejais gali "persidengti". Pirma, migrena gali imituoti epilepsiją, ypač esant sąmonės sutrikimui, židininiams neurologiniams, autonominiams ir gastrointestinaliniams simptomams ar paroksizminiams pokyčiams EEG. Pakaušinės skilties epilepsija ar bazilinė migrena vaikams gali sukelti ypač daug diferencinės diagnostikos sunkumų. Antra, epilepsijos priepuoliai gali provokuoti popriepuolinius kraujagyslinius galvos skausmus, rečiau - migrena gali provokuoti epilepsijos priepuolius. Tam tikri sindromai gali pasireikšti ir epilepsijos, ir migrenos priepuoliais. Šių ligų panašumai, skirtumai bei bendri sindromai ir aptariami šiame straipsnyje.

Raktažodžiai: migrena, epilepsija, priepuoliai, diferencinė diagnozė

Šumauskas R.
Neurologijos seminarai 1999; 4(8): 60-66.

Galvos smegenų trauma išsivysčiusiose pasaulio šalyse yra viena iš pagrindinių gyventojų mirtingumo ir invalidumo priežasčių, o tarp asmenų, jaunesnių negu 45 metai, mirtingumas po patirtos ūmios galvos smegenų traumos užima pirmąją vietą. Pastaraisiais metais pavyko pagerinti tokių ligonių gydymo rezultatus, tačiau, ypač sprendžiant organizacinius gydymo klausimus, negalima apsieiti be žinių apie galvos smegenų traumos epidemiologiją. Straipsnyje apžvelgiama galvos smegenų traumos epidemiologija Vilniuje 1995 metais ir klausimai, susiję su ligonių, patyrusių galvos ir galvos smegenų traumas, gydymo organizacija.

Raktažodžiai: trauma, epidemiologija, galvos smegenų trauma, galvos smegenų traumos epidemiologija, galvos smegenų traumos gydymo organizacija

Valaikienė J., Parnarauskienė R.
Neurologijos seminarai 1999; 4(8): 67-70.

Straipsnyje pateikiami transkranijinės spalvinės duplekssonografijos (TKSS) metodu nustatyti galvos smegenų arterijų hemodinaminių rodiklių normatyvus. Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose 1996-1999 m. TKSS metodu tyrėme 45 neurologinių ligonių be židininės neurologinės simptomatikos, cerebrovaskulinių susirgimų bei rizikos faktorių anamnezėje kraujotaką. Šiuo neinvaziniu 1996 metais. pradėtu taikyti Lietuvoje ultragarsiniu metodu, nenaudojant potencialiai rizikingų kompresinių testų, nustatytas intrakranijinių arterijų segmentų identifikavimo TKSS būdu dažnis: vidurinės smegenų arterijos (VSA) M1 segmento – 100% (90/90), M2 – 81% (73/90), priekinės smegenų arterijos (PSA) A1 – 98% (88/90), užpakalinės smegenų arterijos (USA) P1 ir P2 – 92%(83/90), slankstelinės arterijos (SA) V4 – 99% (89/90), pamatinės arterijos (PA) – 100% (45/45). Lietuvoje ištirtų ligonių VSA, PSA, USA, SA, PA segmentų identifikavimo dažnis bei hemodinaminių rodiklių TKSS normos atitiko ankstesnių pasaulinių TKSS studijų rezultatus. Palyginę kairiojo bei dešiniojo galvos smegenų pusrutulio intrakranijinių segmentų hemodinaminius rodiklius, statistiškai patikimo vidutinių reikšmių ir jų dispersijos skirtumo negavome. (p>0,05). Šio darbo metu nustatėme, kad moterų intrakranijinės kraujotakos greičiai patikimai (p<0,05) arba tendencingai (0,05<p<0,15) buvo didesni nei vyrų. Didėjant amžiui intrakranijinių segmentų kraujotakos greičiai, nustatyti TKSS, patikimai mažėjo (p<0,05), o PI ir RI išliko be statistiškai patikimo skirtumo (p>0,05).

Raktažodžiai: transkranijinė spalvinė duplekssonografija, galvos smegenų arterijos, kraujo tėkmės greitis, pulsacijos indeksas, rezistentiškumo indeksas, galvos skausmai

Neurologijos seminarai 1999; 4(8): 71-72.

Neurologijos seminarai 1999; 4(8): 73-77. [pdf]