1999 m. Nr. 3(7)

Jatužis D.
Neurologijos seminarai 1999; 3(7): 43-50.

Nors Lietuvoje intrakranijinių kraujagyslių ultragarsiniai tyrimai atliekami nuo 1994 m., tačiau iki šiol nepaskelbta duomenų apie Lietuvos gyventojų intrakranijinės kraujotakos būklę ir doplerinius rodiklius, naudojamasi užsienio autorių sudarytais normatyvais. Mažai žinoma apie mūsų gyventojų asimptominius galvos smegenų kraujagyslių pakitimus.
Darbo tikslas: įvertinti įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų, nesergančių cerebrovaskuline liga (CVL), intrakranijinę kraujotaką transkranijinės doplerografijos (TKD) metodu ir nustatyti TKD normatyvus, tinkančius mūsų populiacijos tyrimams.
Pacientai ir metodai: 1997-1999 m. ištirta CVL požymių ir hemodinamiškai reikšmingos ekstrakranijinių arterijų obstrukcijos neturinčių pacientų grupė, atliekant ultragarsinį galvos smegenų arterijų įvertinimą ultragarsiniais metodais (EKSS ir TKD).
Rezultatai: iš 97 tirtų asmenų 45-iems (46,4%) rastos visiškai normalios ekstrakranijinės arterijos; kitiems dažniausiai nustatyti hemodinamiškai nereikšmingi ateroskleroziniai pakitimai miego arterijose (38,1%) arba slankstelinių arterijų hipoplazijos ir/arba aukštas įėjimas į kaulinį kanalą (15,5%). Paskaičiuoti intrakranijinės kraujotakos rodikliai subgrupėse pagal amžių: ≤40 m.; 41-59 m.; ≥60 m. Kraujotakos greičių individualiais atvejais svyravimo ribos gana didelės, ir jie linkę žemėti didėjant amžiui. Didžiausias vidutinis kraujotakos greitis rastas vidurinėse smegenų arterijose – 61,9 cm/s. 94,5% atvejų nustatytas priekinis Vilizijaus rato tipas su gerai išsivysčiusia priekine jungiančiąja arterija. Cerebrinio vazoreaktyvumo sutrikimų tirtiems asmenims nerasta; tranzitinės hiperemijos santykio vidutinė reikšmė – 1,35±0,12. 16 atvejų (16,5%) nustatyta vienpusė priekinės arba užpakalinės smegenų arterijos hipoplazija; 13 (13,4%) – slankstelinių arterijų kraujotakos asimetrija >25%; 4 (4,1%) – "fetalinis" užpakalinės smegenų arterijos tipas.

Raktažodžiai: transkranijinė doplerografija, galvos smegenų kraujotaka, normatyvai, kraujotakos greitis, vazoreaktyvumas

Jatužis D.
Neurologijos seminarai 1999; 3(7): 51-59.

Tiriant transkranijinės doplerografijos (TKD) metodu galima neinvaziniu būdu įvertinti intrakranijinės kraujotakos būklę, patikslinti smegenų perfuzijos kolateralinius rezervus ir insulto riziką, susiaurėjus arba užsikimšus ekstrakranijinėms smegenų arterijoms, ypač vidinei miego arterijai (VMA).
Darbo tikslai: (1) įvertinti intrakranijinės kraujotakos pokyčius pacientams, kuriems diagnozuoti reikšmingi VMA obstrukciniai pokyčiai; (2) įvertinti klinikinius smegenų išemijos reiškinius, esant VMA patologijai, ir jų ryšį su VMA obstrukcijos laipsniu, vazoreaktyvumu ir intrakranijine kolateraline kraujotaka.
Pacientai ir metodai: 1995-1999 m. ištirta 101 paciento su VMA stenozėmis ≥70% arba okliuzijomis intrakranijinė kraujotaka TKD būdu, registruoti galvos smegenų išemijos klinikiniai reiškiniai. Rezultatai palyginti pacientų pogrupiuose pagal VMA patologijos laipsnį, kliniką, vyraujančią kolateralinę kraujotaką, vazoreaktyvumo būklę, taip pat su kontrolinės grupės asmenų be VMA reikšmingos patologijos intrakranijinės kraujotakos rodikliais.
Rezultatai: 81 ligoniui (82,7%) nustatyta savaiminė intrakranijinė kolateralinė kraujotaka. 17 ligonių (17,3%) kolateralinės kraujotakos požymių nerasta. Iš jų 11 pacientų VMA stenozės laipsnis siekė 70-80%, 6 – >80%. Dažniausiai vyravo kolateralinė kraujotaka iš priešingo karotidinio baseino – 52 atvejais (64,2%); iš vertebrobazilinio baseino – 24 (29,6%); iš išorinės miego arterijos – 5 (6,2%). 72 ligoniams (72,0%) nustatyta patologinė akies arterijos kraujotaka; iš jų 71 rasta VMA stenozė >80% arba okliuzija. Nustatytas reikšmingas vidurinės smegenų arterijos kraujotakos sulėtėjimas ir rezistentiškumo sumažėjimas VMA obstrukcijos pusėje, lyginant su priešinga puse ir kontrolinės grupės rodikliais (p<0,001). 34 ligoniams (68,0%) nustatytas vazoreaktyvumo sutrikimas patologinės VMA pusėje arba abipus (esant abipusei reikšmingai VMA obstrukcijai); 16 ligonių (32,0%) vazoreaktyvumas liko nesutrikęs.
Išvados: hemodinamiškai ir kliniškai svarbiausias kolateralinės kraujotakos tipas – iš kito karotidinio baseino per priekinę jungiančiąją arteriją; akies arterijos patologinė kraujotaka – svarbus diagnostinis VMA stenozės >80% arba okliuzijos rodiklis; invalidizuojantys smegenų kraujotakos sutrikimai dažniau pasitaiko esant cerebrinio vazoreaktyvumo sutrikimui ir VMA stenozei >80% arba okliuzijai.

Raktažodžiai: galvos smegenų kraujotaka, galvos smegenų išemija, miego arterijų obstrukcija, transkranijinė doplerografija, kolateralinė kraujotaka, vazoreaktyvumas, Vilizijaus ratas

Valaikienė J.
Neurologijos seminarai 1999; 3(7): 60-64.

Straipsnyje pateikiama 45 neurologinių ligonių be židininės neurologinės simptomatikos, cerebrovaskulinių susirgimų bei rizikos faktorių anamnezės intrakranijinės kraujotakos, tirtos transkranijine spalvine duplekssonografija (TKSS), detali analizė. Šiuo neinvaziniu, naujai pradėtu taikyti Lietuvoje ultragarsiniu metodu, nenaudojant potencialiai rizikingų kompresinių testų, nustatytas intrakranijinių segmentų identifikavimo TKSS būdu dažnis, hemodinaminių rodiklių priklausomybė nuo tiriamojo ligonio lyties, amžiaus, galvos smegenų pusrutulio pusės, tos pačios arterijos skirtingų segmentų, klinikinės diagnozės. Gauti rezultatai išanalizuoti bei palyginti su pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis.

Raktažodžiai: transkranijinė spalvinė duplekssonografija, galvos smegenų arterijos, kraujo tėkmės greitis, pulsacijos indeksas, rezistentiškumo indeksas, galvos skausmai

Budrys V., Mameniškienė R., Jatužis D.
Neurologijos seminarai 1999; 3(7): 65-68.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos klinikoje 1998 metais atlikta atvira studija, kurios metu buvo tiriamas EGb 761 (Tanakan) efektyvumas gydant centrinės ir/arba periferinės kilmės vestibiulinį sindromą. Studijoje dalyvavo 30 pacientų su poūmiu (daugiau nei 1 savaitės trukmės) vestibiuliniu sindromu.
Po kruopštaus tyrimo pacientams buvo skiriamas EGb 761 tirpalas po 240 mg/d peroraliai 7 dienas, toliau tęsiant gydymą tabletėmis po 120 mg/d (40 mg 3 k/d) dar 21 dieną. Klinikinis efektas, tolerancija ir komplikacijos buvo vertinami 7 ir 28 dienomis. Bendrą svaigimą vertino patys pacientai vizualinėje analoginėje skalėje. Bendrą pagerėjimą bei vaisto veiksmingumą vertino gydytojai 4 balų skalėje. Skiriant EGb 761, sumažėjo galvos svaigimas, ūžesys bei daugumai pacientų pagerėjo nuotaika. 22 pacientai (73,3%) nepatyrė jokio pašalinio poveikio. 4 pacientai gydymą nutraukė prieš laiką: 2 – dėl alerginio odos bėrimo, po 1 – dėl bronchinės astmos paūmėjimo arba intensyvaus galvos skausmo. Bendras svaigimo įvertinimas, atliktas pacientų analoginėje vizualinėje skalėje, parodė ryškų pagerėjimą (p<0,001). Gydytojai gydymo efektą kaip labai gerą įvertino 13 (43,3%) atvejų, gerą – 11 (36,7%), be pakitimų – 5 (16,7%), pablogėjimą – 1 (3,3%). Išvados: EGb 761 (Tanakan) – gana veiksmingas ir gerai toleruojamas vaistas, gydant poūmį vestibiulinį sindromą. Jis labai sumažina tokius klinikinius simptomus, kaip galvos svaigimą bei ūžimą galvoje ir ausyse.

Raktažodžiai: Ginkgo biloba, galvos svaigimas, gydymas