Sergančiųjų pirminiu neramių kojų sindromu psichosocialiniai, fiziniai, kognityviniai ir gyvenimo kokybės ypatumai
Psychosocial, physical, cognitive and quality of life aspects in primary restless legs syndrome
Jarašiūnaitė I., Kaladytė-Lokominienė R.
Neurologijos seminarai 2019; 23(81): 149-153.
Santrauka
Įvadas. Neramių kojų sindromas (NKS) yra lėtinis neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis nemaloniais pojūčiais kojose ar (ir) kitose kūno dalyse bei nenumaldomu noru judėti, kad sumažėtų jutiminis diskomfortas. Šis sindromas paveikia 5-15 % populiacijos visame pasaulyje. NKS turi didelės įtakos gyvenimo kokybei. Sindromui būdingas sutrikdytas nakties miegas ir mieguistumas dieną. Atlikta nemažai tyrimų dėl NKS sąsajų su pažintinių funkcijų blogėjimu, tačiau jų rezultatai yra skirtingi.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. 2019 m. sausio-kovo mėnesiais Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centre atliktame tyrime dalyvavo 19 sergančiųjų pirminiu NKS ir 20 pagal amžių, išsilavinimą, lytį atrinktų NKS neturinčių kontrolinės grupės asmenų. Tyrimo dalyviams pateikta anketa su tarptautine NKS vertinimo skale TNKS, demografiniais duomenimis, gyvenimo kokybės vertinimo klausimynu SF-36, ligoninei pritaikyta depresijos ir nerimo skale HADS, pažinimo funkcijų vertinimo testu MoCA, Epworth mieguistumo dieną ir nuovargio klausimynais. NKS grupės tyrimo dalyvių judėjimo greitis įvertintas terminuoto atsistojimo ir 10 metrų ėjimo testu TUG. Statistinė analizė atlikta SPSS 23.0 programa, naudota Pearson koreliacija, chi² testas, dviejų imčių t-testas. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
Rezultatai. Tyrime dalyvavo 39 asmenys (32 moterys), kurių amžius – 65,1 ± 11,3 m. Statistiškai reikšmingai skyrėsi asmenų su NKS ir kontrolinės grupės tiriamųjų bendras MoCA rezultatas (p = 0,007), dėmesio (p = 0,002) ir ilgalaikio atgaminimo (p = 0,005) įverčiai. NKS grupės SF-36 klausimyno sveikatos būklės įvertis buvo mažesnis nei kontrolinės grupės asmenų (p = 0,032). Nustatyta vidutinio stiprumo neigiama koreliacija tarp TNKS skalės balų sumos ir skausmo (p < 0,001, r = -0,694) bei sveikatos būklės įverčių (p = 0,009, r = -0,585). TUG testo metu išmatuotas laikas su TNKS skalės balais nekoreliavo (p = 0,523, r = 0,156). Statistiškai reikšmingai nesiskyrė NKS ir kontrolinės grupių HADS depresijos ir nerimo rezultatai (p = 0,282 ir p = 0,219) bei mieguistumo ir nuovargio įverčiai (p = 0,141 ir p = 0,109, atitinkamai).
Išvados. NKS pasireiškimo sunkumas turi ryšį su pacientų gyvenimo kokybės blogėjimu (pagal skausmo ir sveikatos būklės vertinimą). NKS nesusijęs su aukštesniais depresiškumo ir nerimastingumo įverčiais. Judėjimo greičio vertinimo rezultatai nėra susiję su NKS sunkumu. Sergančiųjų NKS pažinimo funkcijų įverčiai yra blogesni nei kontrolinėje grupėje.
Raktažodžiai: neramių kojų sindromas, gyvenimo kokybė, kognityvinis, psichosocialinis.
Summary
Background. Restless Legs Syndrome (RLS) is a chronic neurological disorder manifesting with unpleasant sensations in the legs and/or other parts of the body and uncontrollable urge to move in order to reduce sensory discomfort. This syndrome affects 5-15% of the population worldwide. RLS has a significant impact on the quality of life. The syndrome is accompanied by nocturnal sleep disturbances and excessive daytime sleepiness. There is a number of studies on relationship between RLS and cognitive decline, however, their results are controversial.
Materials and methods. The study took place from January to March 2019 in the Center of Neurology of Vilnius University Hospital Santaros Klinikos. It involved 19 patients with primary RLS and 20 age-, education- and sex- matched control volunteers without RLS. Participants of the study were provided with a questionnaire pack, including International RLS Study Group scale (IRLSSGS), demographic data, quality of life scale SF-36, Hospital Anxiety and Depression Scale (HADS), Montreal Cognitive Assessment (MoCA), Epworth daytime sleepiness scale, and Fatigue questionnaire. RLS group subjects underwent Timed Up-And-Go Test (TUG) with 10 m distance for evaluation of movement speed. Statistical analysis was performed with SPSS 23.0 program; Person’s correlation, chi² test, two sample t-test were used. Data was considered statistically significant at p<0.05.
Results. The study included 39 participants (32 women) aged 65.1±11.3 years. There was a statistically significant difference in MoCA total score (p=0.007), attention (p=0.002) and delayed recall (p=0.005) subscores between subjects with RLS and control group. General health perception score by SF-36 questionnaire was significantly lower (p=0.032) in RLS group. A moderate negative correlation was found between IRLSSGS scores and the assessment of bodily pain (p<0.001, r=-0.694) and general health perception evaluation (p=0.009, r=-0.585). The result of TUG test did not correlate with IRLSSGS score (p=0.523, r=0.156). There was no statistically significant difference in HADS depression and anxiety scores (p=0.282 and p=0.219) and daytime sleepiness ant fatigue evaluation results (p=0.141 and p=0.109, respectively) between RLS and control groups.
Conclusions. RLS severity is related to the worsening of quality of life (according to bodily pain and general health perception evaluation). RLS is not associated with higher levels of depression and anxiety. Results of evaluation of speed of movement are not related with severity of RLS. Results of cognitive testing of RLS patients are worse than in control group.
Keywords: restless legs syndrome, quality of life, cognitive, psychosocial.
Straipsnis lietuvių kalba | Article in Lithuanian
DOI: 10.29014/ns.2019.20
Copyright: © Neurologijos seminarai, 2019. Open Access. This article is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided you give appropriate credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Creative Commons license, and indicate if changes were made.
NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 | eISSN 2424-5917