Jauno amžiaus insultas ir atvira ovalioji anga: diagnoziniai ypatumai ir naujas požiūris į antrinę profilaktiką (klinikinio atvejo pristatymas ir literatūros apžvalga)
Patent foramen ovale in young stroke patients: diagnostic challenge and a new approach to the secondary prevention (a case report and review of literature)

Beržanskytė I., Valaikienė J., Jatužis D.
Neurologijos seminarai 2018; 22(76): 131-136.
Santrauka

Nors nustatyta, kad maždaug kas ketvirtas žmogus turi atvirą ovaliąją angą (AOA), ši dažniau aptinkama kriptogeninį insultą patyrusių pacientų grupėje nei tarp sveikų asmenų. Neretai AOA yra atsitiktinis radinys, neturėjęs įtakos galvos smegenų išemijai, bet kartais tai yra tiesioginis etiologinis insulto veiksnys. Įrodyti, kad būtent AOA yra ištikusio insulto priežastis, sudėtinga, todėl dažniausiai AOA lieka tik įtariama insulto priežastimi. Nors per pastaruosius 6 metus pasirodę randomizuoti tyrimai ir metaanalizės, nagrinėję tinkamiausias kriptogeninių insultų su AOA antrinės profilaktikos priemones, pateikia prieštaringas išvadas, naujausių randomizuotų tyrimų ir sisteminių apžvalgų duomenimis, AOA užvėrimas yra pranašesnis už medikamentinę terapiją. Didele problema klinikinėje praktikoje išlieka siekis identifikuoti pacientus, kuriems tokia antrinė insulto profilaktika būtų tinkamiausia, ir nustatyti tikslias indikacijas intervencijai atlikti. Šiame straipsnyje aprašome klinikinį atvejį ir apžvelgiame literatūrą kriptogeninių insultų su AOA diagnostikos ir profilaktikos tema.

Raktažodžiai: atvira ovalioji anga, kriptogeninis insultas, nežinomos kilmės embolinis insultas, paradoksinė embolizacija.

 

Summary

Patent foramen ovale (PFO) occurs in about 25% of healthy adults, however, it is significantly more common among patients with cryptogenic stroke. Although PFO might be a direct cause of ischemia, it is often an accidental finding in stroke patients. In most cases, cryptogenic stroke with PFO is just a presumed diagnosis as it is difficult to prove PFO as etiological factor. Randomized trials and meta-analysis have showed controversial results in searching for the most effective prevention of cryptogenic stroke with PFO recurrence in the last six years. Nevertheless, currently available data suggests that PFO closure is superior to medical therapy. Two problems remain in clinical settings: identification of patients who would benefit from PFO closure most and the exact indications for intervention. In this article we present a clinical case and review literature examining diagnostic and secondary prevention of cryptogenic stroke with PFO.

Keywords: patent foramen ovale, cryptogenic stroke, embolic stroke of undetermined source, paradoxical embolization.

 

Straipsnis lietuvių kalba | Article in Lithuanian

DOI: 10.29014/ns.2018.17

Atsisiųsti PDF | Download PDF

Copyright: © Neurologijos seminarai, 2018. Open Access. This article is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits unrestricted use, distribution, and reproduc tion in any medium, provided you give appropriate credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Cre ative Commons license, and indicate if changes were made.

NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 | eISSN 2424-5917

Įrašo autorius Neurologijos seminarai